Tai antroji mano skaityta Jurgio Kunčino knyga. Pati pirmoji perskaityta šio rašytojo knyga buvo 'Tūla', apie kurią dvyliktoje klasėje buvo galima rasti šiokį tokį aprašymą ir literatūros vadovėliuose. Ta knyga mane sužavėjo, tad šiemet užsiregistravusi bibliotekoje nusprendžiau toliau pasidomėti apie ką rašė Kunčinas.
Ši knyga nebuvo tokia gera kaip 'Tūla'. Galbūt jai trūko miesto gyvenimo, galbūt kažkokio moters idealo, o gal to, ko aš negalėjau suprasti. Pats Kunčinas šioje knygoje rašo, kad jos nerekomenduoja jaunimui. Nelaikau savęs žaliu jaunimu, bet man joje trūko tos bohemos, kuri taip gerai susiskaitė 'Tūloje'. Rašytojas šioje knygoje rašo apie pokario Lietuvos kaimo gyvenimą, apie to meto žmonių baimes ir kitas kaimo aktualijas. Deja, antrosios knygos dalies, kaip žadėjo, Kunčinas taip ir neparašė - šis romanas buvo paskutinis, rašytojas mirė 2002 metais.
Nors 'Netiesų dvaras' manęs per daug nesužavėjo, aš jį perskaičiau. Kunčino knygos labai įdomiai skaitosi: vis tikiesi, kad kažkas nutiks ir norėsis skaityti dar labiau, o tu tik skaitai. Skaitai, nes Kunčino darbai labai gerai parašyti, kad ir kaip stipriai ar nelabai jie tave žavėtų.
Vienas dalykas nedavęs ramybės - autorius veikėjų dialogus įterpia į tekstą - jokių brūkšnelių iš naujos eilutės knygoje nerasite.
Ištrauka su autoriaus rekomendacija:
Norintiems perskaityti rekomenduoju pasididinti.
Anotacija:
Jurgis Kunčinas
'Pjūti fjūūt! arba Netiesų dvaras'
'Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla'
2004 m.
229 psl.
(knyga iš bibliotekos)
P.S. Man patikusias citatas iš knygos galite rasti čia
