Knyga manęs nenuvylė. Nors buvo pasakojama apie istorinį laikotarpį (tokių knygų aš nelabai mėgstu), aš ją gana greitai suskaičiau. O skaitydama mėgavausi veikėjų charakteriais, meilės paieškomis. Skaitant knygą apėmė toks jausmas, kad anksčiau žmonės buvo daug laisvesni, o gal tokį įspūdį tiesiog sudarė tai, kad jie karo metais buvo laisvesni dėl to, kad nebeturėjo ką prarasti.
Kalbant apie personažus, jie visi tokie skirtingi. Nepatinka man tokios nimfomanės kaip Kalipsė, kurios nesuprasdamos, kas yra meilė mirksta gerbėjų dėmesyje. Nepatinka ir tokie vyrai kaip Maksas, kurie apsvaigę nuo savo šlovės gali atsiduoti kiekvienai. Nepatiko ir Helena, kuri ištekėjo už nemylimo vyro ir negalėjo pakęsti jo dukterėčios Sofi, o paskui apsigyvenu kartu su savo meilužiu. Keisti taip pat yra vyrai tokie kaip Oliveris, kurie negalėdami turėti moters, kurios taip geidžia, vis vien jos trokšta. Taip pat laisvu elgesiu ir mąstymu pasižymėjusi Poli nekėlė didelio susižavėjimo. Toks jausmas, kad autorė surinko visus keisčiausio charakterio personažus ir sudėjo į tokį subtilų, sukrečiantį laikotarpį, pabrėždama jų meilės ryšius.
Iš pradžių buvo sunku suprasti kas ir kaip, nes atrodo esami įvykiai staiga virto prisiminimais ir kalbėjimo laikotarpis persikėlė 20 metų į priekį. Tačiau visa tai viliojo skaityti ir sužinoti, kaip tie taškai susidėlioja ant i. O skaitant gaila buvo tų personažų, kurie mirė ir gaila tų, kurie negali apsispręsti, kaip elgtis toliau.
Anotacija:
Apie:
Mary Wesley
'Ramunių pievelė'
(THE CAMOMILE LAWN)
Iš anglų kalbos vertė Lina Būgienė
'Alma littera'
2006 m.
351 psl.
(Knyga Ingos)
