Sveiki. Pristatysiu dar praeitais metais pradėtą ir tik šiais metais baigtą skaityti knygą. Gali pasirodyti, kad ji tokio storumo, kad tiek užtrukau, bet iš tikrųjų man ji nepatiko ir numečiau te perskaičius kokius 50 psl.. Tačiau perskaičiusi Eragono antrąją knygą supratau, kad neturiu ką skaityti tad susiradau šią dovanotą dovaną ir pažiūrėjau jau kitomis akimis, bet skaičiau nuo ten kur palikau, mat mano atmintis gera ne ten kur labiau reikėtų. Antras įkvėpimas šios knygos buvo sėkmingesnis ir per kelias ramaus skaitymo savaites ją užbaigiau. Ši knyga turi tokį keistą prieskonį, kurį net sunku įvardinti. Visas veiksmas vyksta labai keistame Prancūzijos miestelyje, kuriame gyveno tik 33 gyventojai (bent toks skaičius buvo užrašytas prie įvažiavimo į jį, tam kad atkreiptų vairuotojus primažinti greitį). Šio miestelio žmonių pažiūros į gyvenimą ir į vienas kitą labai keistos, nes viskas, kas atrodo yra normalu jiems yra kažkas keista. Pavyzdžiui jei vaikas gimė rausvas (koks ir turėtų gimti) tai jų suvokimu tai yra neįprasta, nes mat pas juos gimsta pamėlynavę vaikai. (Baisu). Ši knyga man leido į savaime suprantamus dalykus pažiūrėti kitomis akimis, juk ne viskas kas vienam yra normalu kitam bus priimtina.
Be to beskaitydama radau šiokį tokį gluminantį dalyką, kad net pagalvojau ar kartais ši knyga ne iš kokios tai bibliotekos t.y. bar kodas vidurį knygos:
P.S. Per šią knygą man užėjo pyragaičių manija. Todėl pastaruoju metu labai dažnai pasilepinu savo gamintomis bandelėmis :)
Norėsiu ir aš kada ją perskaityti ;)
ReplyDelete