Ian McEwan "Česilo pakrantėje"

Sveiki,

Pasidžiaugsiu, kad labai produktyviai naudojau savo kasdienes 15 minučių keliones į darbą ar universitetą ar atgal namo. Skaičiau skaičiau ir dar kartą skaičiau. Net bendradarbė Inga man sakė jog matė mane važiuojančią 5-tame troleibuse apsikabinus knygą. Šios knygos skaitymas matomai užtruko kai per dieną skirdavau jai po 30 minučių, bet aš neskubėdama mėgavausi, kad nereikia buku žvilgsniu žvelgti ar tai pro langą ar bala žino kur. Gyvenau tos knygos istorijoje ir laikas neprailgdavo, o artėjant prie stotelės gailėdavau, kad jau reikią užversti puslapį ir paskubom damušinėdavau puslapio likutį. Manau jau supratote, kad ši knyga man vis dėlto patiko. Nors jau pirmieji knygos puslapiai skelbė, kad man ji nepatiks, bet taip nenutiko. Aišku sunku buvo suvokti tų laikų nuostatas vedybiniuose santykiuose. Ir šiaip tokie jauni apsivesdavo. Kai liko keliolika puslapių neišvėriau ir namie perskaičiau visą visą iki paskutiniojo taško. Sukrėtė mano ir tai jau jautrią širdį ir kai bandžiau atpasakoti kaip pasibaigė sunku buvo susitvardyti iš skausmo. Tikiuosi per daug nepasakiau. 

Kartais nesusimąstome ką prarandame per savo kvailumą arba trumparegystę.

Ačiū Vy už šį nuostabų troleibusų džiaugsmą.