'Kontora'

Patinka man skaityti lietuvių autorių knygas, o šią suskaičiau taip greitai, kad net nespėjau suskaičiuoti kiek aš jai laiko iš viso skyriau. Tikriausiai įgudę skaitytojai ją būtų perskaitę vos per porą valandų, tačiau aš taip greitai neskaitau ir knyga mėgaujuosi kiek ilgiau, nors jeigu laiko būčiau turėjus daugiau, tai gal ją būčiau perskaičius tiesiog vienu prisėdimu.

Tai jau antroji mano skaityta Andrės Eivaitės knyga. Kaip ir pirmoji ji mane patraukė paprastumu ir įdomiu siužetu apie statistinių ir eilinių žmonių gyvenimo subtilybes. Pirmoji knyga buvo įkaitų romanas, o ši tarnybinis detektyvas, įdomu kokia bus kita rašytojos knyga. Kaip ten bebūtų abi knygos yra lengvo pobūdžio, ir tokios kurias iš tiesų gali perskaityti vienu atsikvėpimu, nes jos įtraukia savo pasakojimu apie mūsų krašto žmones.

'Kontoroje' man patiko skirtingi ir įdomūs veikėjai, patiko detektyvinis siužetas. Iš tiesų, autorė norėjo pasakyti, kad už tobulos išorės kartais slepiasi ne tokie tobuli dalykai. Tik gaila, kad tos meilės, kurią turėjo rasti tyrėja buvo kiek per mažai, nes iš vienos pastraipos nelabai ten ją pavyko suprasti.

Apie:
Andrė Eivaitė
'Kontora'
'Tyto Alba'
2008 m.
199 psl.
(knyga mamos)

Kvailys ar ne?

Supratau, kad mano gyvenimas be knygos tai lyg savęs baudimas ir vis tiek nematyti postūmio kitose srityse.Tad nebebaudžiau savęs už mažus pasiekimus ir baigiau skaityti Martin Page knygą "Kaip aš tapau kvailiu":

Iš tiesų ši knyga padarė teigiamą įspūdį ne taip kaip Fio ir laumžirgis. Kaip ten sako nespręsk nieko pagal viršelį. Smagus požiūris į gyvenimą. Žaviuosi aš tuo "kvailiu" :)  

Šiuo metu pradėjau skaityti tokią knygą kokių nelabai skaitau. : Ericho Marija Remarko "Vakarų fronte nieko naujo".

 Gal vis dėlto karas mane užvaldys :)  kol kas dar nenubrokijau :) 

'Politika'

Po daugelio metų perskaičiau man netiesiogiai rekomenduotą knygą. Mokyklos laikais, kai tarp daugelio ir įvairių pokalbių kalbėjomės su draugais apie knygas, viena panelė pasakė, kad 'Politika' yra mėgstamiausia jos knyga, tačiau ji visai ne apie politiką. Ilgai delsiau, tačiau pirmo šiais metais apsilankymo bibliotekoje metu man į akiratį kaip tik pakliuvo ši knygą ir aš ją pagaliau perskaičiau.

Tik parsinešus knygą supratau apie ką ji bus ir pirmi perskaityti puslapiai tiesiog nuvylė. Skaičiau, kad tik perskaityčiau. Tačiau vėliau skaičiau su vis didesniu susidomėjimu ir kasdien bent po šiek tiek, kad tik greičiau ją perskaityčiau. Tad knyga, kaip pats autorius teigė yra tikrai dviprasmiška. Jeigu ne tokios šlykščios sekso scenos, ji gal būtų buvus dar įdomesnė.

Autorius teigė, kad ši knyga anaiptol ne apie seksą, o apie gerumą. Iš tiesų, tai visi veikėjų poelgiai yra analizuojami tam tikrais istoriniais momentais, per tam tikrą politinę prizmę. Dėl knygos pavadinimo teisingumo čia nekyla klausimų, nes lovos ir gerumo politikos analizavimu ir parašyta ji. Knygos rišamoji medžiaga yra lytiniai santykiai, kurie yra aktualūs mūsų dienomis ir kurie pritraukia ne vieną jauną skaitytoją, norintį patenkinti savo smalsumą šia tema.

Knygoje gausu istorijos detalių, o kadangi vienas iš pagrindinių veikėjų žydas, tai daug rašoma ir apie juos. Dabar galėčiau sakyti, kad skaičiau knygą apie žydus, politiką ir seksą. Patiko man šios knygos veikėjai, tačiau nepatiko jų dialogai. Pažvelgus į dialogus rodos, kad veikėjai - neapsisprendėliai, bijantys pasakyti ką iš tiesų mano. Nepatiko ir autoriaus tiesioginiai įsiterpimai, kaip pavyzdžiui 'Aš jums pasakysiu, kaip yra iš tikrųjų..', 'Taigi kaip matote..', 'Aš manau, kad šios dvi situacijos..', 'Man asmeniškai..'. Ir šiaip knygoje gausu klaidų (viena labiausiai įstrigusi 'įjaudrino') ir kai kurie žodžiai galėjo būti geriau parinkti verčiant.

Anotacija:

Apie:
Adam Thirlwell
'Politika'
(POLITICS)
Iš anglų kalbos vertė Vytautas Petrukaitis
'Tyto Alba'
2004 m.
285 psl.
(knyga iš bibliotekos)

P.S. Patikusias citatas iš knygos sutalpinau čia.

'Stiklinė pieno'

Paėmus į rankas šią knygą, visų pirma gąsdino jos storis, tačiau įdomi ir aktuali šių dienų tema vis tik skatino ją perskaityti. Dabar manau, kad prostitucija ir prekyba žmonėmis nėra tokia aktuali tema - tai buvo aktualu praėjusiame dešimtmetyje, o ypač jo viduryje, Lietuvai įstojus į ES ir atsivėrus galimybėms laisviau keliauti po užsienį.

Knyga man sukėlė skirtingas emocijas ją beskaitant. Pirmi skyriai, kuriuose norvegų rašytoja aprašinėjo gyvenimą Lietuvoje - krašte, kurio ji nepažįsta, buvo nuobodūs ir piktino. Piktino dėl to, kad neatitiko to, ką aš įpratus matyti kaimuose. Ne visur Lietuvoje taip blogai, o juo labiau jos rašymo stilius labiau priminė Rusijos, o ne mūsų kraštą. Vėliau knyga pasidarė per daug žiauri ir šlykšti. Dar vėliau, Dortei patekus į Tomo rankas, sudomino ir norėjosi kuo greičiau sužino kaip ten viskas seksis toliau. Paskui vėl didelis nusivylimas ir negalėjimas susitaikyti su pagrindinės veikėjos kone beviltiška padėtimi.

Po Dortės susitikimų su Tomu vis tikėjausi ir laukiau, kad jie viskam pasibaigus bus kartu. Net kai Tomą uždarė į kalėjimą, galvojau, kad vis tik jis pasirodys ir liks su Dorte, bet ne, autorė viską dar labiau apsunkino. Ji tikrai meistriškai rašo, kiekviename skyriuje užsimindama apie šiokią tokią intrigą, todėl noras skaityti buvo neišsenkantis. Ypač rašytoja mane apgavo knygos gale. Vienu metu net pagalvojau, kad gims dvynukai, nors iš pat pradžių sužinojus apie tą nelemtą nėštumą, nesinorėjo daugiau skaityti, nes ta situacija jau tokia banali. Bet matyt merginoms kurios užsiima tokiais amatais taip jau lemta. O knygoje rašyta, kad vaikas yra tarsi apsivalymas, tai irgi gali daug ką reikšti. Tačiau po tos žinios buvo tiek galimybių atsikratyti to vaiko, bet ji vis vien save kankino. Et, sunku suvokti, kaip moteris/mergina nenorėdama kūdikio vis vien nesiryžta tokiems žingsniams.

Dortei išvykus į Švediją visą laiką skaitydama mąsčiau kaip gi sekasi jos mamai su seserimi Lietuvoje. Tačiau Dortės nepaliko tėtis iš pradžių jis sugrįždavo pas ją prisiminimais, vėliau ėmė su ja kalbėtis ne vien sapnuose, bet ir vietose, kur ji buvo viena ir jautėsi visiškai vieniša ir bejėgė. 

Kad ir kokia man ši knyga pasirodė dviprasmiška, tačiau baigus skaityti aš įsikniaubiau į pagalvę ir verkiau pasikūkčiodama, nes negalėjau patikėti, kad šitaip gali žmogui nesisekti. O kadangi man trūko žinių, apie tai, kas nutiko Dortei vėliau, aš pamaniau, kad jeigu tai būtų filmas, tai aš jį pavadinčiau filmu be pabaigos arba filmu, kurio pabaigos taip ir nesupratau, ir vis tik tikėčiausi, kad kūrėjai pastatys antrą dalį.

Manau, kad dauguma perskaitę šią knygą galime padėkoti savo tėvams, o ypač mamoms, kad jos vargo ir aukojosi dėl mūsų, nestūmė mūsų iš namų užsidirbti pinigų, kad neišaugome tokios naivios ir mokėjome atskirti tam tikrus netikrus dalykus gyvenime.

Nuo knygos viršelio:

Apie:
Herbjørg Wassmo
'Stiklinė pieno'
(ET GLASS MELK TAKK)
Iš norvegų kalbos vertė Agnė Navickaitė
'Alma littera'
2010 m.
400 psl.
(knyga pasiskolinta)

P.S. Patikusias citatas iš knygos sutalpinau čia.