Ievos Simonaitytės knyga "Paskutinė Kūnelio kelionė"

Sveiki,

Perskaičiau "Paskutinę Kūnelio kelionę" ir labai smagiai nudžiugau radusi joje 1989 m. kalendoriaus lapuką. Dar tais laikais nerašydavo vardadienių ant tų plėšomų lapukų.

O knyga tikrai verta skaitymo. Man ji patiko. Gyvenimas bus toks kokį tu jį matai. Peik, niršk ir gyvenimas parodys kad tikrai gali būti dar blogiau. Tad džiaukimes ką turim (stogą virš galvos, maisto lėkštėje, šeimą, draugus). Tad aš pasidžiaugsiu, kad turiu visa tai ir juos visus myliu vienaip ar kitaip.

Neardykime lizdelių mielieji :)

Eragono nuotykiai Brisingr - Ugnies kardas.

Sveiki.

Patyriau daug emocijų skaitydama šią Eragono dalį ir man ji labai patiko. Labai daug teigiamų dalykų nutiko ir tuo pačiu neigiamų. Matyt turi būti pusiausvyra:)

Šiuo metu skaitau Simonaitytės knygą "Paskutinė Kūnelio kelionė". Nesitikėjau, kad man ji gali patikti ypač kad ji apie karą ir tikėjimą. Bet ji man patinka. Gal dėl to, kad Kūnelis netiki ir gal dėl to, kad jis nors ir keliavo per visas antrojo pasaulinio karo baisybes jų nematė, tik jautė. Bet manau kitaip būtų išprotėjęs.

Toliau manęs laukia arba teisingiau aš laukiu nesulaukiu kada kibsiu į paskutinę Eragono knygą "Paveldėjimas".

Tai tiek.

Eragono nuotykiai. Ir aš ožius ganiau.

Sveiki.

Jau perskaičiau mažąją knygeliūkštę apie ožių ganymą :) O ta Vytautė Žilinskaitė visai linksmai rašo. O dar kokios iliustracijos, net Karolina nusirašė iliustratoriaus vardą ir ilgai dar vartinėjo į paveiksliukus žiūrėdama. Ačiū autorei už knygutę. 

O dabar tęsiame Eragono nuotykius su knyga Brizingr ar Ugnies kardas.

Dėkui M už dovaną :)