Sveiki,Perskaičiau "Paskutinę Kūnelio kelionę" ir labai smagiai nudžiugau radusi joje 1989 m. kalendoriaus lapuką. Dar tais laikais nerašydavo vardadienių ant tų plėšomų lapukų.
O knyga tikrai verta skaitymo. Man ji patiko. Gyvenimas bus toks kokį tu jį matai. Peik, niršk ir gyvenimas parodys kad tikrai gali būti dar blogiau. Tad džiaukimes ką turim (stogą virš galvos, maisto lėkštėje, šeimą, draugus). Tad aš pasidžiaugsiu, kad turiu visa tai ir juos visus myliu vienaip ar kitaip.
Neardykime lizdelių mielieji :)
No comments:
Post a Comment