Parduodam - Atiduodam

Mano gyvenime šiuo metu vyksta labai dideli pokyčiai, kurie sugebėjo paliesti net mano knygų lentynas. Ką tik atrinkau grudus nuo pelų - skaitytas knygas nuo neskaitytų ir knygas, su kuriomis esant reikalui galiu išsiskirti, o su kuriomis dar ne. Taigi atrinkau aštuonis romanus ir siūlau visiems norintiems juos įsigyti. Įsigijimo sąlygos - turgaus pobūdžio. Kainos tik pradinės - visada galima derėtis. 

• A. Moravia 'Penktadienio vila' - 7 Lt
• A. Eivaitė 'Naktis prekybos centre' - 5 Lt
• I. Ambjorsen 'Kraujo broliai' - 7 Lt
• M. Houellebecq 'Elementariosios dalelės' - 10 Lt
• Sh. O'Flanagan 'Destinations' - 5 Lt
• S. Kubelka 'Šiandien madam pareis vėliau' - 10 Lt
• Y. Queffelec 'Dingusioji naktyje' - 10 Lt
• Z. Heller 'Skandalo užrašai' - 5 Lt

 Draugams darau nuolaidas.

Taip pat tvarkydama lentyną radau kelias knygas, kurias parsitempiau iš Raižių. Norinčiam atiduosiu visas už dyką.

Visas pardavimas- atidavimas vyksta iki rugpjūčio 31 dienos.

P.S. Žvilgsnis į kitą lentyną dar davė keturias knygas pardavimui.

• J. Kuckart 'Bibliotekininkas' - 5Lt
• M. Page 'Fio ir Laumžirgis' - 10 Lt
• P. Burgaila 'Ginekologo užrašai. II knyga' - 15 Lt
• V. Rykštaitė 'Plaštakių sindromas' - 7 Lt

"Have Ye No Homes To Go To?" Neville Thompson

It's realy realy good book. I truly loved it to read and when it was over I knew it doesn't. Every life in that book seemed so real and the end for them would be death. Some of them died, some of them found it difficult to "ruin" others life despite the love they feel to each other. This book don't pack everyting in sweet paper it shows the real cruel life. A lot of books make me cry, but this one no. Not because it wasn't that kind of book it's because it was too real. Read it if you like to read in eglish.:)  
Thank to Egle of having a nice time with her book. You will get it on sunday :)

                                                  "Have Ye No Homes To Go To?" Neville Thompson

Sekanti knyga "Laiptai į dangų" Mykolas Sluckis. Ar ji mane sužavės?? Pasirodo pagal šią knygą net filmas pastatytas:) nuoroda į wiki nors maniškė knygutė visa juoda radau kitokią versiją:     

'Bilė ir kti'

Norėjimas perskaityti visas mėgstamo rašytojo parašytas knygas kartais atsimuša į sieną dėl to, kad nerandi jo daugiau išleistų knygų. Jei nėra bibliotekose, ieškai knygynuose, o paskui jau kitose interneto platybėse. Kol man dar taip neatsitiko (bet tuoj visko gali būti) tol tempiu iš bibliotekos visas Kunčino knygas ir skaitau skaitau.

'Bilė ir kiti' buvo šiokia tokia atgaiva po 'Netiesų dvaro'. Ši knyga man daug labiau patiko. Gal dėl Bilės, o gal dėl artimesnio šioms dienoms laikmečio, knyga taip greit susiskaitė, kad net nepastebėjau prabėgusio laiko. Tai kol kas yra antras geriausias mano skaitytas Kunčino romanas, po 'Tūlos' žinoma. 

Knygoje vėl man trūko išskirtų dialogų, tačiau matyt po 'Netiesų dvaro' jau buvau prie to pripratus ir man tai jau nebedrąskė akių. Labai daug buvo rašoma apie Dešrelinę, kuri knygoje rodos kiek svarbesnė už pačią Bilę. O Bilė - moteris Žuvis - tokia tikra žuvis, tyli ir nenusakoma. Tik labai jau graudžiai ir netikėtai Kunčinas ją pradangina. Kaip ji atsirado iš niekur ir be pasiaiškinimo, taip ir pradingo griūnant tiltui į niekur. O jų santykiai tokie abstraktūs, kokie būna šiais laikais, tarsi į niekur.

Knygą siūlau perskaityti tiems, kam patiko 'Tūla' ar kuris nors kitas Kunčino kūrinys. Pati buvau pasiilgus kažko panašaus į 'Tūla' ir tai man sugrąžino ši knyga.

Anotacija:

Apie:

Jurgis Kunčinas

'Bilė ir kiti'

'Vaga'

2002 m.

232 psl.

(knyga iš bibliotekos)

Štai taip rašo Kunčinas. Čia man daugiausiai juoko sukėlusi ištrauka:

(norintiems perskaityti siūlau pasididinti - paspausti ant foto)

P.S. Man patikusiais citatas iš knygos galite rasti čia.

Have Ye No Homes To Go To?

Tikriausiai atrodo, kad tik mieloji Vy čia beskaito :) bet taip tikrai nėra. Nors "Vakarų fronte nieko naujo" dar skaitomųjų sąraše, bet iš tikrųjų nieko naujo. Tiesiog ji manęs netraukė taip kaip kitos perskaitytos knygos. Todėl netikėtai, bet aš dėl to labai džiaugiuosi, skaitau knygą "Have Ye No Homes To Go To?" Taip taip, ji tikrai angliška. Iki šios akimirkos jau pusę jos perskaičiau ir galiu pasakyt, net nesuprantant daugumos žodžių, nes daug naudojama tokių trumpinių apie kuriuos tikrai mokykloj neišgirsi, puikiai suprantu apie ką eina kalba. Tik labai jau daug vardų ir visi jie tokie panašūs. Dar sunku įsigilinti į tekstą dėl istorinės pusės, mat ten
Anglijoje tuo metu Airių nelabai mėgo. Įdomu dėl ko. Galutinę nuomonę apie šią knygą parašysiu tuomet kai baigsiu skaityti :) kadangi lengvai skaitosi manau ilgai ir netruksiu.
Ir štai kaip ji atrodo :

'Pjūti fjūūt! arba Netiesų dvaras'

Tai antroji mano skaityta Jurgio Kunčino knyga. Pati pirmoji perskaityta šio rašytojo knyga buvo 'Tūla', apie kurią dvyliktoje klasėje buvo galima rasti šiokį tokį aprašymą ir literatūros vadovėliuose. Ta knyga mane sužavėjo, tad šiemet užsiregistravusi bibliotekoje nusprendžiau toliau pasidomėti apie ką rašė Kunčinas.

Ši knyga nebuvo tokia gera kaip 'Tūla'. Galbūt jai trūko miesto gyvenimo, galbūt kažkokio moters idealo, o gal to, ko aš negalėjau suprasti. Pats Kunčinas šioje knygoje rašo, kad jos nerekomenduoja jaunimui. Nelaikau savęs žaliu jaunimu, bet man joje trūko tos bohemos, kuri taip gerai susiskaitė 'Tūloje'. Rašytojas šioje knygoje rašo apie pokario Lietuvos kaimo gyvenimą, apie to meto žmonių baimes ir kitas kaimo aktualijas. Deja, antrosios knygos dalies, kaip žadėjo, Kunčinas taip ir neparašė - šis romanas buvo paskutinis, rašytojas mirė 2002 metais.

Nors 'Netiesų dvaras' manęs per daug nesužavėjo, aš jį perskaičiau. Kunčino knygos labai įdomiai skaitosi: vis tikiesi, kad kažkas nutiks ir norėsis skaityti dar labiau, o tu tik skaitai. Skaitai, nes Kunčino darbai labai gerai parašyti, kad ir kaip stipriai ar nelabai jie tave žavėtų.

Vienas dalykas nedavęs ramybės - autorius veikėjų dialogus įterpia į tekstą - jokių brūkšnelių iš naujos eilutės knygoje nerasite.

Ištrauka su autoriaus rekomendacija:

Norintiems perskaityti rekomenduoju pasididinti.

 Anotacija:

Apie:
Jurgis Kunčinas
'Pjūti fjūūt! arba Netiesų dvaras'
'Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla'
2004 m.
229 psl.
(knyga iš bibliotekos)

P.S. Man patikusias citatas iš knygos galite rasti čia

'Plaštakių sindromas'

Šiemet savo knygų kolekciją papildžiau beveik dešimčia naujų knygų, kurias įsigijau per akcijas ir už kurias išleistų pinigų man tikrai negaila. Mažiau malonumo valgant šokoladą, daugiau - skaitant savo bibliotekos knygas. Viena iš šiemet įsigytų knygų yra būtent 'Plaštakių sindromas'.

Nors knygos viršelis su tuo mobiliuoju telefonu atrodė labai pigiai ir banaliai, tačiau knygos turinys atpirko viską. Dabar būtent ši knyga yra mano mėgstamiausia. 'Plaštakių sindromas' labai moteriškas romanas, pasakojantis apie šiuolaikinių moterų meilės kančias ir apie jų savęs atradimo ir pripažinimo kelią.

Romanas parašytas pirmuoju asmeniu - tokios knygos man daug labiau patinka negu autoriaus pasakojimas apie trečiųjų asmenų nebūtą gyvenimą. Pradėjus skaityti atrodė, kad autorė pasakoja savo pačios patirtį, tačiau toliau skaitant, kai įvykių ir nusivylimų skaičius augo geometrine progresija, viskas atrodė šiek tiek neįmanoma: juk negali šitiek daug nutikti vienam žmogui. Atrodė, kad autorė aprašo ne tik savo, bet ir kitų savo pažįstamų patirtį priimdama ją kaip savo. Tačiau abejoti pradėjau perskaičius straipsnį, kuriame autorė sako: 'Nepatyręs orgazmo žmogus niekada jo tinkamai neaprašys' - gal vis tik toje istorijoje ir yra taip gerai aprašyti tikrai patirti įvykiai - kas ten žino. Taip pat autorė nėra jokia Vaiva, ji tik slepiasi po šiuo vardu, neatskleisdama savo tikrosios tapatybės.

Skaitant knygas visada įsivaizduoju miestą, kuriame vyksta veiksmas. Kadangi autorė lietuvė - pirmiausiai įsivaizdavau, kad ji gyvena ir rašo apie Vilnių, tačiau vėliau ji pamini, kad miestas, kuriame ji gyvena yra antras pagal dydį 'kaimas' šalyje ir mano įsivaizdavimo plotai persikėlė į Kauną, kuriame viskas tiesiog nederėjo.

Romane daug įvykių, meilės, nusivylimo, tačiau visa tai įtraukia ir knygos nesinori paleisti iš rankų. Ši knyga man priminė ir 'Heroiną' ir 'Politiką', o jos veikėjų charakteriai ir būdo savybės priminė pažįstamus žmones.

Autorės žodžiais:

Apie:
Vaiva Rykštaitė
'Plaštakių sindromas'
'Versus Aureus'
2009 m.
304 psl.
(knyga nuosava)

P.S. Patikusias citatas iš knygos sutalpinau čia.

Lietuvos heraldika

Kokybė  neįspūdinga, bet važiuojant namo sugalvojau, kad visai smagu būtų pasidomėti Lietuvos heraldika. Tad namie radau knygą ir paskaitinėjau apie miestelius kuriuose esu buvusi ir man labai patiko, nors šiaip istorinių dalykų nemėgstu. Bet deja turėjom tik antra šios knygos dalį, tad ne visi miesteliai buvo aprašyti :)