Neskaitymo metai

Paskutinis mano įrašas šiame blog'e buvo paskelbtas prieš daugiau nei tris metus. Gėda man. Bet aš nusprendžiau grįžti. Ar per tuos metus skaičiau? Skaičiau. Tik ne tokiais kiekiais kaip anksčiau. O 'žengdama' į 2017 metus pasižadėjau sau perskaityti 12 knygų. Kiek jų perskaičiau iki šios dienos? Tik tris. Bet tai jau yra daugiau negu praėjusiais metais. Guodžiuosi tuo, kad šių metų liko dar daugiau nei trys mėnesiai. Gal spėsiu bet pusę savo sąrašo įveikti. Svarbiausia norėti ir imti bei skaityti.

Laikas, nauji vėjai, nauji atradimai

Sveiki,

Taip keista, kad atrodo va čia ką tik skaitei vieną ar kitą knygą, o pasirodo jau du metai spėjo praeiti. Na bet aš noriu gal labiau pasidžiaugti nei liūdėti. Skaitau skaitau tiek daug visko, tik vis ne iki galo. Norisi pasidalinti savo atradimais.

Pirmas ir galbūt pats šviežiausias šių metų atradimas, tai šiais metais išleista knyga "Amžinas medaus mėnuo" kurią parašė labai nuostabi pora Andrė Amiya Pabarčiūtė ir Rimvydas Židžiūnas. Labai džiaugiuosi, kad galėsiu mėgautis šios knygos syvais ir vartyti knygą pasirašyta pačių autorių. Ačiū jiems už tai, kad jie yra.

Antras atradimas yra Zen budisto lietuvio Kęstučio Marčiulyno arba Bo Haeng Sunim knyga: "Laiškai iš Drakono kalnų". Tai pat su vienuolio parašu. Labai įsimintina asmenybė. Ačiū jam kad jis skleidžia mokymą plačiai visuomenei. Taip pat mačiau ir jo mono spektaklį "Auksinė šventykla". Labai džiaugiuosi, kad ten patekome dar šiais metais, nes kiti spektakliai į Lietuvą grįžta tik Kovą.. Tikrai siūlau nueiti pasižiūrėti..

Šiam kartui tiek... Geros kloties...

Om tat sat

Sarah Winman "Kai dievas buvo triušis"

Sveiki,

Šiuo metu pristabdžiau skaitymo sezoną dėl darbų, mankštų, sveikatos ir viso ko kas dedasi aplink mane ir su manim. Bet va spėjau perskaityti vieną draugės knygą "Kai dievas buvo triušis" apie tai kokie mes visi iš tikro esame ypatingi, kokie būname keisti, artimi, svetimi. Čia sudėta viskas nuo smurto apie kurį niekas garsiai nekalba, iki žmogaus gyvenimo, orientacijos. Galima suvokti, kad visi vis tiek esame Žmonės. "Kai dievas buvo triušis" apie žmones, kurie užpildo tavo gyvenimą, kaip jie virsta tavo gyvenimo dalimi net ir tuomet kai jie tave palieka bei grįžta.

Graži, jaudinanti, smagi, su šypsniu veide - štai kokia ji.

Gero savaitgalio, mielieji ir mielosios.

Jean-Michel Thibaux "Kleopatra"

Sveiki,

Jeigu man pasakytų prieš kokius metus, kad man patiks skaityti istorines knygas sakyčiau nejuokauk. O dabar pagalvojau, kad visa istorija galėtų būti parašyta kaip "Kleopatroje". Viskas taip užburia ir išryškina, kaip buvo valdoma.

Silpni žmonės lieka tik silpni ir jų godumas gali juos pražudyti per kvailumą. Tai va džiaugiuosi įveikusi dar vieną knygą ir iš karto kibau į kitą. Tik šį kartą iššūkis kitoks, ji angliška :) "The Last Juror". Apie ją vėliau :)

Vasaros skaitalai

Sveiki,

Aš vėl užsivėlinau, o gal ir patinginiavau. Bet skaičiau. O skaičiau va kokius veikalus: Nancy Farmer "Skorpiono rūmai", lietuvių autoriaus  A. Žilinsko "Dangaus šauksmas" ir šiuo metu skaitau Jean-Michel Thibaux istoriko knygą apie įspūdingąją valdovę "Kleopatrą". Taigi keletas žodžių apie kiekvieną atskirai.

"Skorpiono rūmai"

Maniau, kad ši knyga nebus nei įdomi, o juo labiau fantastinė - klydau. Iš tiesų šią knygą aš surijau, nes buvo labai įtraukianti. Labai patiko. Aplinkinių išankstinis nusistatymas  į kitokį žmogų kai sužino kad jis kitoks. O iš tiesų jis toks pat kaip ir jie - mirtingas, turintis daug troškimų ir jausmų. Tikrai siūlau perskaityti ne tik fantastikos mėgėjams. :) 

 "Dangaus šauksmas"

Šios knygos ėmiausi nes neturėjau jau ko skaityti ir maniau taip pat numesiu, bet kažkuo ji patraukė ir perskaičiau gal ilgėliau nei "Skorpiono rūmai" bet vis gi ji man patiko. O gal man tiesiog jau visos patinka :)

Nuotraukos labai prastos internete

Tai tiek :)

Juozas Batušis "Parduotos vasaros"

Sveiki,

Į menesį po knygą. Šitaip manau būtų galima pavadinti mano skaitymo manierą pastaruoju metu ir man tai patinka. Šį kartą įveikiau "Parduotos vasaros" pirmąją knygos dalį. Iš tiesų tikėjausi, kad knyga bus pilna, abiejų dalių, deja paskutiniame puslapyje pranešė kitaip. Reikės dabar ieškoti antros dalies, nes namuose jos nemačiau. O gal kas turite ir norite paskolinti ? :)

O apie pačią knygą aš kaip visada per daug nepasakoju, o tik tai kokį padarė įspūdį. Tai va supratau, kad naginės žmonės yra patys nelaimingiausi žmonės pasaulyje. Kuo gobšesnis būsi tuo mažiau tau Dievulis ir atseikės. Iš tiesų jau noriu skaityti sekančią dalį. Nors yra labai daug tokių sunkiai naudotinų žodių dabar, bet tai tik priduoda tam tikro senovinio grožio. 

Tai tiek. 

P.S. jei turit antrą dalį brūkštelkit komentare ar asmeniškai i.dical7@gmail.com. Labai būsiu dėkinga.

'Tylos minutė'

Gera sugrįžti prie senų malonumų ir vėl trumpam atsiversti knygos puslapius, juose skęsti ir galiausiai išsigelbėjus juos aprašyti. Keistai skamba, bet man su knygomis taip jau būna: skaitau skaitau (skęstu), pastatau atgal į lentyną (kaip ir nuskęstu, nuskandinu) ir tik po kiek metų ją užbaigiu (išgelbėju). Tačiau šį kartą ne apie tai, nes šios knygutės lentynose nenuskandinau, o labai greitai perskaičius pristatau šio blog'o skaitytojams.

Taigi ši plonytė, mažutė knygutė pasakoja apie mokinio ir jo anglų kalbos mokytojos meilę, kuri baigiasi tragiškai, jos mirtimi. Apysakoje pinasi dabarties (mokytojos pagerbimo mokykloje įvykiai) ir praeities (visa meilės istorija iki lemtingojo įvykio) išgyvenimai. Toks įvykių nenuoseklumas tikrai klaidina skaitytoją, nes aiškios ribos (didesnio tarpelio ar kito išskyrimo), kada grįžtama į dabartį nėra. Už akių taip pat kliūna ir tai, kad nors tekste kalbama apie mokytoją trečiuoju asmeniu, tačiau viduryje teksto atsiranda keli sakiniai, kuriuose kreipiamasi į antrąjį asmenį. Tai glumina, nes vis susimąstau, tai kodėl negalėjo visa knygutė būti kaip dedikacija mokytojai, į kurią jos mokinys kreiptųsi kaip mylimasis antruoju asmeniu. Apie kelias rašybos klaideles tekste neverta kalbėti, jų nebuvo tiek daug (bet buvo), nes ir pačio teksto mažai.

Kažkada kai tik interneto platybėse pamačiau šią knygutę, labai norėjau ją perskaityti. Aišku aš ją įsivaizdavau kur kas storesnę, su daugiau detalių, pasakojimo. Kai ją išvydau parduotuvėse nustebau, kad ji tokia mažutė, tačiau vis vien, vos jos nenusipirkau. Gal ir gerai, kad to tąkart ir nepadariau, nes būtent ją nusipirko Inga ir būtent jos turimą egzempliorių dabar ir skaičiau. 

Kalbant apie turinį, tikėjausi kažko daugiau, labiau įtraukiančio. Nepaisant to, tai nėra blogiausia mano skaityta knyga, nors ir ne pati geriausia. Tai sidabro (nes iki aukso dar tolokai) viduriukas, kai norisi ko nors lengvo, trumpo. 

Anotacija:

Apie:

Siegfried Lenz

'Tylos minutė'

(SCHWEIGEMINUTE)

iš vokiečių kalbos vertė Edvinas Šimulynas

'Gimtasis žodis'

2012 m.

133 psl.

(Knyga Ingos)