'Narcizas ir Auksaburnis'

Tai pirmoji mano perskaityta Hermann Hesse knyga. Dar mokyklos laikais tįsiau namo iš bibliotekos Hesse knygas, tokias kaip 'Stepių vilkas' ar 'Stiklo karoliukų žaidimas', tačiau nei vienos iš parsineštų neperskaičiau, nes matyt tada dar nebuvo tam laikas. Tačiau dabar, po šios pažinties su Hesse užsimaniau vėl tas knygas parsinešti ir perskaityti. Knyga susiskaitė geriau nei tikėjausi. Manęs niekada nežavėjo knygose aprašomi viduramžiai ar senesni laikai nei XX a., tačiau ši knyga tiesiog pakerėjo. Skaičiau kai tik galėjau, kadangi sesija ir darbai spaudė, tai daugiausiai jai laiko skyriau važiuodama autobuse ir kartais prieš miegą. 

Pati istorija iš tiesų įkvepianti. Patys pirmi puslapiai skaitėsi ne taip lengvai, nes tie aprašymai atrodė per ilgi ir dar nedavė ramybės jausmas, kad galbūt ta knyga parašyta apie gėjus. Tačiau Inga mane vieną dieną nuramino pasakydama, kad ta meilė tarp vyrų yra visai kitokia nei aš įsivaizduoju. Kalbant apie veikėjus, tai jie buvo vaizduojami labai jauni. Pats pirmas įspūdis buvo, kad Auksaburniui vos 11 ar 13 metų, o jo mokytojui ir draugui Narcizui šiek tiek daugiau nei 15. Tačiau paskui skaitydama atradau, kad būdamas 18 metų Auksaburnis buvo toks nekaltas ir tyras vaikinukas. Kažkaip keista, nes šiais laikais penkiolikmečiai ir jaunesni skuba viską patirti. Pats knygos įdomumas prasidėjo Auksaburniui atradus meilę (aistras) ir pabėgus iš vienuolyno, jo klajonių laikais. Pradėjus skaityti tuos puslapius sunkiai galėjau atsiplėšti ir stebėjausi, jog knygoje daugiau kalbama apie Auksaburnį, o ne apie abu draugus, tad knygai būtų tikęs pavadinimas tiesiog 'Auksaburnis'.

Knygoje tikrai ne mažai filosofinių apmąstymų, jausmų analizės ir savęs suvokimui keliamų klausimų bei atsakymų. Kartais juos skaitant mano pačios mintys labiau analizuodavo mano aplinką, tad kai kuriuos perskaitytus puslapius tekdavo skaityti iš naujo. O knygoje aprašoma draugystė tokia jautri ir viską nugalinti, kad skaitydama paskutinius puslapius net verkiau, nes iš tiesų turėti tokį gerą draugą šiais laikais retenybė.

Dar keli pastebėjimai:

• Vienuolyne ligoniams buvo duodamas vynas, kuris tarsi turėjo stebuklingų gydomųjų galių. Ir dažniausiai tas vynas būdavo karštas.
• Meilė knygoje aprašoma keliais skirtingais aspektais: meilė, kurią Auksaburnis patyrė su moterimis tebuvo jausmų patenkinimas, nors kartais jis įsimylėdavo ir kitaip. Meilė, kurią Narcizas jautė Auksaburniui, buvo labiau motiniška - tėviška, nes ji pasireiškė rūpesčiu ir atsidavimu.

Anotacija:

Apie:

Hermann Hesse

'Narcizas ir Auksaburnis'

(NARZISS UND GOLDMUND)

Iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas

'Alma littera'

2010 m.

288 psl.

(knyga Ingos)

P.S. Patikusias citatas iš knygos sutalpinau čia.