2012 į pabaigą.

Metai taip greitai skrieja, o aš kaip nustojau vasaros vidurį skaityti taip ir nebepradėjau. Užsiiminėjau rankdarbiais. Pastaruoju metu pradėjau skaitinėti tai šį tai kitą blogą, anglišką, lietuvišką. Visai nesvarbu svarbiausiai, kad man jie pradėjo labai patikti. O dabar pradėjau įdėmiau žvelgti į tai kokius blogus iš ankščiau seku. Vienas tokių Aš skaitau ir jau žinau kokios knygos tikrai noriu": Elif Shafak "Keturiasdešimt meilės taisyklių"

 
Žanras: romanas
Originalus pavadinimas: The forty rules of love
Puslapių skaičius: 399
Leidykla: Tyto Alba, 2012
Vertė: Rasa DrazdauskienėApie ją Aš skaitau rašo štai ką.

'Ramunių pievelė'

Gerai yra dovanoti draugams knygas, kurias nori pats perskaityti. Šią knygą aš padovanojau Ingai per Praėjusį gimtadienį. Per šį vėl padovanojau knygą, kurią taip pat ateityje norėsiu perskaityti. Kalbant apie 'Ramunių pievelę' ją aš pradėjau skaityti vasaros atostogų metų viešėdama pas Ingą Šiauliuose. Atsikėliau labai anksti ryte ir perskaičiusi J. Kunčino 'Grožio niekad negana' ėmiausi šios, kuri tuo metu gulėjo vienoje iš lentynų. Taip aš tą knygą vėl atgabenau į Kauną.

Knyga manęs nenuvylė. Nors buvo pasakojama apie istorinį laikotarpį (tokių knygų aš nelabai mėgstu), aš ją gana greitai suskaičiau. O skaitydama mėgavausi veikėjų charakteriais, meilės paieškomis. Skaitant knygą apėmė toks jausmas, kad anksčiau žmonės buvo daug laisvesni, o gal tokį įspūdį tiesiog sudarė tai, kad jie karo metais buvo laisvesni dėl to, kad nebeturėjo ką prarasti.

Kalbant apie personažus, jie visi tokie skirtingi. Nepatinka man tokios nimfomanės kaip Kalipsė, kurios nesuprasdamos, kas yra meilė mirksta gerbėjų dėmesyje. Nepatinka ir tokie vyrai kaip Maksas, kurie apsvaigę nuo savo šlovės gali atsiduoti kiekvienai. Nepatiko ir Helena, kuri ištekėjo už nemylimo vyro ir negalėjo pakęsti jo dukterėčios Sofi, o paskui apsigyvenu kartu su savo meilužiu. Keisti taip pat yra vyrai tokie kaip Oliveris, kurie negalėdami turėti moters, kurios taip geidžia, vis vien jos trokšta. Taip pat laisvu elgesiu ir mąstymu pasižymėjusi Poli nekėlė didelio susižavėjimo. Toks jausmas, kad autorė surinko visus keisčiausio charakterio personažus ir sudėjo į tokį subtilų, sukrečiantį laikotarpį, pabrėždama jų meilės ryšius.

Iš pradžių buvo sunku suprasti kas ir kaip, nes atrodo esami įvykiai staiga virto prisiminimais ir kalbėjimo laikotarpis persikėlė 20 metų į priekį. Tačiau visa tai viliojo skaityti ir sužinoti, kaip tie taškai susidėlioja ant i. O skaitant gaila buvo tų personažų, kurie mirė ir gaila tų, kurie negali apsispręsti, kaip elgtis toliau.

Anotacija:

Apie:

Mary Wesley

'Ramunių pievelė'

(THE CAMOMILE LAWN)

Iš anglų kalbos vertė Lina Būgienė

'Alma littera'

2006 m.

351 psl.

(Knyga Ingos)

Dovanos dovanos // Skirtukas

Prieš keletą savaičių atidaviau knygas apie islamą Ugnei. Iš tiesų buvo smagu susitikti žmogų, kurio blog'ą vis paskaitinėju. Visada einu į tokius susitikimus bijodama apsirikti: mano regėjimas nėra toks geras, tad visada bijau apsipažinti. Tačiau pasirodo, kad mes su Ugne vienoj mokykloj mokėmės (tiesa ji dar ten visus metus mokysis) ir ji mane prisimena iš matymo, na ne kiek prisimena, bet pamačius tikrai galėtų atpažinti. Taigi knygas, kurios pas mane tik užėmė vietą atidaviau, o mainais/dovanų gavau rankų darbo skirtuką, kuris jau naudojamas pagal paskirtį (jau net antrą knygą skaitau su juo). Ačiū, Ugne, už tokį nuostabų skirtuką!  

'Grožio niekad negana'

Kai pradėjau iš bibliotekos tempti Kunčino knygas, vien tik romanais neapsiribojau - sugalvojau paskaityti ir jo satyras. Trumpi gana šmaikštūs pasakojimai apie skirtingų lyčių nesutarimus bei kitus nuotykius ir pralinksmina, ir priverčia susimąstyti, kiek daug tiesos juose yra. Visos situacijos rodos tokios gyvenimiškos, tik kažin ar daug realiame gyvenime tokių moterų, kurios neprieštarautų vyro santykiams su kitomis?

Ši knygelė skirta lengvam pasiskaitinėjimui, kuriam nereikalingas nuoseklumas. Kiekvienas pasakojimas užima vos penketų puslapiukų ir turi sau skirtą Vytauto Jurkūno iliustraciją. Išliekamosios vertės joje ne daug ir man asmeniškai labiau patinka skaityti šio autoriaus romanus.

Anotacija:

Labiausiai patikusi iliustracija.

 O čia man labiausiai patikusi vienos 

satyros pradžia su Mėlynąją Meri.

(Norėdami perskaityti pasididinkite paspausdami ją.)

Apie:

Jurgis Kunčinas

'Grožio niekad negana'

'Pasviręs pasaulis'

2001 m.

148 psl.

(knyga iš bibliotekos)

Parduodam - Atiduodam

Mano gyvenime šiuo metu vyksta labai dideli pokyčiai, kurie sugebėjo paliesti net mano knygų lentynas. Ką tik atrinkau grudus nuo pelų - skaitytas knygas nuo neskaitytų ir knygas, su kuriomis esant reikalui galiu išsiskirti, o su kuriomis dar ne. Taigi atrinkau aštuonis romanus ir siūlau visiems norintiems juos įsigyti. Įsigijimo sąlygos - turgaus pobūdžio. Kainos tik pradinės - visada galima derėtis. 

• A. Moravia 'Penktadienio vila' - 7 Lt
• A. Eivaitė 'Naktis prekybos centre' - 5 Lt
• I. Ambjorsen 'Kraujo broliai' - 7 Lt
• M. Houellebecq 'Elementariosios dalelės' - 10 Lt
• Sh. O'Flanagan 'Destinations' - 5 Lt
• S. Kubelka 'Šiandien madam pareis vėliau' - 10 Lt
• Y. Queffelec 'Dingusioji naktyje' - 10 Lt
• Z. Heller 'Skandalo užrašai' - 5 Lt

 Draugams darau nuolaidas.

Taip pat tvarkydama lentyną radau kelias knygas, kurias parsitempiau iš Raižių. Norinčiam atiduosiu visas už dyką.

Visas pardavimas- atidavimas vyksta iki rugpjūčio 31 dienos.

P.S. Žvilgsnis į kitą lentyną dar davė keturias knygas pardavimui.

• J. Kuckart 'Bibliotekininkas' - 5Lt
• M. Page 'Fio ir Laumžirgis' - 10 Lt
• P. Burgaila 'Ginekologo užrašai. II knyga' - 15 Lt
• V. Rykštaitė 'Plaštakių sindromas' - 7 Lt

"Have Ye No Homes To Go To?" Neville Thompson

It's realy realy good book. I truly loved it to read and when it was over I knew it doesn't. Every life in that book seemed so real and the end for them would be death. Some of them died, some of them found it difficult to "ruin" others life despite the love they feel to each other. This book don't pack everyting in sweet paper it shows the real cruel life. A lot of books make me cry, but this one no. Not because it wasn't that kind of book it's because it was too real. Read it if you like to read in eglish.:)  
Thank to Egle of having a nice time with her book. You will get it on sunday :)

                                                  "Have Ye No Homes To Go To?" Neville Thompson

Sekanti knyga "Laiptai į dangų" Mykolas Sluckis. Ar ji mane sužavės?? Pasirodo pagal šią knygą net filmas pastatytas:) nuoroda į wiki nors maniškė knygutė visa juoda radau kitokią versiją:     

'Bilė ir kti'

Norėjimas perskaityti visas mėgstamo rašytojo parašytas knygas kartais atsimuša į sieną dėl to, kad nerandi jo daugiau išleistų knygų. Jei nėra bibliotekose, ieškai knygynuose, o paskui jau kitose interneto platybėse. Kol man dar taip neatsitiko (bet tuoj visko gali būti) tol tempiu iš bibliotekos visas Kunčino knygas ir skaitau skaitau.

'Bilė ir kiti' buvo šiokia tokia atgaiva po 'Netiesų dvaro'. Ši knyga man daug labiau patiko. Gal dėl Bilės, o gal dėl artimesnio šioms dienoms laikmečio, knyga taip greit susiskaitė, kad net nepastebėjau prabėgusio laiko. Tai kol kas yra antras geriausias mano skaitytas Kunčino romanas, po 'Tūlos' žinoma. 

Knygoje vėl man trūko išskirtų dialogų, tačiau matyt po 'Netiesų dvaro' jau buvau prie to pripratus ir man tai jau nebedrąskė akių. Labai daug buvo rašoma apie Dešrelinę, kuri knygoje rodos kiek svarbesnė už pačią Bilę. O Bilė - moteris Žuvis - tokia tikra žuvis, tyli ir nenusakoma. Tik labai jau graudžiai ir netikėtai Kunčinas ją pradangina. Kaip ji atsirado iš niekur ir be pasiaiškinimo, taip ir pradingo griūnant tiltui į niekur. O jų santykiai tokie abstraktūs, kokie būna šiais laikais, tarsi į niekur.

Knygą siūlau perskaityti tiems, kam patiko 'Tūla' ar kuris nors kitas Kunčino kūrinys. Pati buvau pasiilgus kažko panašaus į 'Tūla' ir tai man sugrąžino ši knyga.

Anotacija:

Apie:

Jurgis Kunčinas

'Bilė ir kiti'

'Vaga'

2002 m.

232 psl.

(knyga iš bibliotekos)

Štai taip rašo Kunčinas. Čia man daugiausiai juoko sukėlusi ištrauka:

(norintiems perskaityti siūlau pasididinti - paspausti ant foto)

P.S. Man patikusiais citatas iš knygos galite rasti čia.

Have Ye No Homes To Go To?

Tikriausiai atrodo, kad tik mieloji Vy čia beskaito :) bet taip tikrai nėra. Nors "Vakarų fronte nieko naujo" dar skaitomųjų sąraše, bet iš tikrųjų nieko naujo. Tiesiog ji manęs netraukė taip kaip kitos perskaitytos knygos. Todėl netikėtai, bet aš dėl to labai džiaugiuosi, skaitau knygą "Have Ye No Homes To Go To?" Taip taip, ji tikrai angliška. Iki šios akimirkos jau pusę jos perskaičiau ir galiu pasakyt, net nesuprantant daugumos žodžių, nes daug naudojama tokių trumpinių apie kuriuos tikrai mokykloj neišgirsi, puikiai suprantu apie ką eina kalba. Tik labai jau daug vardų ir visi jie tokie panašūs. Dar sunku įsigilinti į tekstą dėl istorinės pusės, mat ten
Anglijoje tuo metu Airių nelabai mėgo. Įdomu dėl ko. Galutinę nuomonę apie šią knygą parašysiu tuomet kai baigsiu skaityti :) kadangi lengvai skaitosi manau ilgai ir netruksiu.
Ir štai kaip ji atrodo :

'Pjūti fjūūt! arba Netiesų dvaras'

Tai antroji mano skaityta Jurgio Kunčino knyga. Pati pirmoji perskaityta šio rašytojo knyga buvo 'Tūla', apie kurią dvyliktoje klasėje buvo galima rasti šiokį tokį aprašymą ir literatūros vadovėliuose. Ta knyga mane sužavėjo, tad šiemet užsiregistravusi bibliotekoje nusprendžiau toliau pasidomėti apie ką rašė Kunčinas.

Ši knyga nebuvo tokia gera kaip 'Tūla'. Galbūt jai trūko miesto gyvenimo, galbūt kažkokio moters idealo, o gal to, ko aš negalėjau suprasti. Pats Kunčinas šioje knygoje rašo, kad jos nerekomenduoja jaunimui. Nelaikau savęs žaliu jaunimu, bet man joje trūko tos bohemos, kuri taip gerai susiskaitė 'Tūloje'. Rašytojas šioje knygoje rašo apie pokario Lietuvos kaimo gyvenimą, apie to meto žmonių baimes ir kitas kaimo aktualijas. Deja, antrosios knygos dalies, kaip žadėjo, Kunčinas taip ir neparašė - šis romanas buvo paskutinis, rašytojas mirė 2002 metais.

Nors 'Netiesų dvaras' manęs per daug nesužavėjo, aš jį perskaičiau. Kunčino knygos labai įdomiai skaitosi: vis tikiesi, kad kažkas nutiks ir norėsis skaityti dar labiau, o tu tik skaitai. Skaitai, nes Kunčino darbai labai gerai parašyti, kad ir kaip stipriai ar nelabai jie tave žavėtų.

Vienas dalykas nedavęs ramybės - autorius veikėjų dialogus įterpia į tekstą - jokių brūkšnelių iš naujos eilutės knygoje nerasite.

Ištrauka su autoriaus rekomendacija:

Norintiems perskaityti rekomenduoju pasididinti.

 Anotacija:

Apie:
Jurgis Kunčinas
'Pjūti fjūūt! arba Netiesų dvaras'
'Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla'
2004 m.
229 psl.
(knyga iš bibliotekos)

P.S. Man patikusias citatas iš knygos galite rasti čia

'Plaštakių sindromas'

Šiemet savo knygų kolekciją papildžiau beveik dešimčia naujų knygų, kurias įsigijau per akcijas ir už kurias išleistų pinigų man tikrai negaila. Mažiau malonumo valgant šokoladą, daugiau - skaitant savo bibliotekos knygas. Viena iš šiemet įsigytų knygų yra būtent 'Plaštakių sindromas'.

Nors knygos viršelis su tuo mobiliuoju telefonu atrodė labai pigiai ir banaliai, tačiau knygos turinys atpirko viską. Dabar būtent ši knyga yra mano mėgstamiausia. 'Plaštakių sindromas' labai moteriškas romanas, pasakojantis apie šiuolaikinių moterų meilės kančias ir apie jų savęs atradimo ir pripažinimo kelią.

Romanas parašytas pirmuoju asmeniu - tokios knygos man daug labiau patinka negu autoriaus pasakojimas apie trečiųjų asmenų nebūtą gyvenimą. Pradėjus skaityti atrodė, kad autorė pasakoja savo pačios patirtį, tačiau toliau skaitant, kai įvykių ir nusivylimų skaičius augo geometrine progresija, viskas atrodė šiek tiek neįmanoma: juk negali šitiek daug nutikti vienam žmogui. Atrodė, kad autorė aprašo ne tik savo, bet ir kitų savo pažįstamų patirtį priimdama ją kaip savo. Tačiau abejoti pradėjau perskaičius straipsnį, kuriame autorė sako: 'Nepatyręs orgazmo žmogus niekada jo tinkamai neaprašys' - gal vis tik toje istorijoje ir yra taip gerai aprašyti tikrai patirti įvykiai - kas ten žino. Taip pat autorė nėra jokia Vaiva, ji tik slepiasi po šiuo vardu, neatskleisdama savo tikrosios tapatybės.

Skaitant knygas visada įsivaizduoju miestą, kuriame vyksta veiksmas. Kadangi autorė lietuvė - pirmiausiai įsivaizdavau, kad ji gyvena ir rašo apie Vilnių, tačiau vėliau ji pamini, kad miestas, kuriame ji gyvena yra antras pagal dydį 'kaimas' šalyje ir mano įsivaizdavimo plotai persikėlė į Kauną, kuriame viskas tiesiog nederėjo.

Romane daug įvykių, meilės, nusivylimo, tačiau visa tai įtraukia ir knygos nesinori paleisti iš rankų. Ši knyga man priminė ir 'Heroiną' ir 'Politiką', o jos veikėjų charakteriai ir būdo savybės priminė pažįstamus žmones.

Autorės žodžiais:

Apie:
Vaiva Rykštaitė
'Plaštakių sindromas'
'Versus Aureus'
2009 m.
304 psl.
(knyga nuosava)

P.S. Patikusias citatas iš knygos sutalpinau čia.

Lietuvos heraldika

Kokybė  neįspūdinga, bet važiuojant namo sugalvojau, kad visai smagu būtų pasidomėti Lietuvos heraldika. Tad namie radau knygą ir paskaitinėjau apie miestelius kuriuose esu buvusi ir man labai patiko, nors šiaip istorinių dalykų nemėgstu. Bet deja turėjom tik antra šios knygos dalį, tad ne visi miesteliai buvo aprašyti :)

'Kontora'

Patinka man skaityti lietuvių autorių knygas, o šią suskaičiau taip greitai, kad net nespėjau suskaičiuoti kiek aš jai laiko iš viso skyriau. Tikriausiai įgudę skaitytojai ją būtų perskaitę vos per porą valandų, tačiau aš taip greitai neskaitau ir knyga mėgaujuosi kiek ilgiau, nors jeigu laiko būčiau turėjus daugiau, tai gal ją būčiau perskaičius tiesiog vienu prisėdimu.

Tai jau antroji mano skaityta Andrės Eivaitės knyga. Kaip ir pirmoji ji mane patraukė paprastumu ir įdomiu siužetu apie statistinių ir eilinių žmonių gyvenimo subtilybes. Pirmoji knyga buvo įkaitų romanas, o ši tarnybinis detektyvas, įdomu kokia bus kita rašytojos knyga. Kaip ten bebūtų abi knygos yra lengvo pobūdžio, ir tokios kurias iš tiesų gali perskaityti vienu atsikvėpimu, nes jos įtraukia savo pasakojimu apie mūsų krašto žmones.

'Kontoroje' man patiko skirtingi ir įdomūs veikėjai, patiko detektyvinis siužetas. Iš tiesų, autorė norėjo pasakyti, kad už tobulos išorės kartais slepiasi ne tokie tobuli dalykai. Tik gaila, kad tos meilės, kurią turėjo rasti tyrėja buvo kiek per mažai, nes iš vienos pastraipos nelabai ten ją pavyko suprasti.

Apie:
Andrė Eivaitė
'Kontora'
'Tyto Alba'
2008 m.
199 psl.
(knyga mamos)

Kvailys ar ne?

Supratau, kad mano gyvenimas be knygos tai lyg savęs baudimas ir vis tiek nematyti postūmio kitose srityse.Tad nebebaudžiau savęs už mažus pasiekimus ir baigiau skaityti Martin Page knygą "Kaip aš tapau kvailiu":

Iš tiesų ši knyga padarė teigiamą įspūdį ne taip kaip Fio ir laumžirgis. Kaip ten sako nespręsk nieko pagal viršelį. Smagus požiūris į gyvenimą. Žaviuosi aš tuo "kvailiu" :)  

Šiuo metu pradėjau skaityti tokią knygą kokių nelabai skaitau. : Ericho Marija Remarko "Vakarų fronte nieko naujo".

 Gal vis dėlto karas mane užvaldys :)  kol kas dar nenubrokijau :) 

'Politika'

Po daugelio metų perskaičiau man netiesiogiai rekomenduotą knygą. Mokyklos laikais, kai tarp daugelio ir įvairių pokalbių kalbėjomės su draugais apie knygas, viena panelė pasakė, kad 'Politika' yra mėgstamiausia jos knyga, tačiau ji visai ne apie politiką. Ilgai delsiau, tačiau pirmo šiais metais apsilankymo bibliotekoje metu man į akiratį kaip tik pakliuvo ši knygą ir aš ją pagaliau perskaičiau.

Tik parsinešus knygą supratau apie ką ji bus ir pirmi perskaityti puslapiai tiesiog nuvylė. Skaičiau, kad tik perskaityčiau. Tačiau vėliau skaičiau su vis didesniu susidomėjimu ir kasdien bent po šiek tiek, kad tik greičiau ją perskaityčiau. Tad knyga, kaip pats autorius teigė yra tikrai dviprasmiška. Jeigu ne tokios šlykščios sekso scenos, ji gal būtų buvus dar įdomesnė.

Autorius teigė, kad ši knyga anaiptol ne apie seksą, o apie gerumą. Iš tiesų, tai visi veikėjų poelgiai yra analizuojami tam tikrais istoriniais momentais, per tam tikrą politinę prizmę. Dėl knygos pavadinimo teisingumo čia nekyla klausimų, nes lovos ir gerumo politikos analizavimu ir parašyta ji. Knygos rišamoji medžiaga yra lytiniai santykiai, kurie yra aktualūs mūsų dienomis ir kurie pritraukia ne vieną jauną skaitytoją, norintį patenkinti savo smalsumą šia tema.

Knygoje gausu istorijos detalių, o kadangi vienas iš pagrindinių veikėjų žydas, tai daug rašoma ir apie juos. Dabar galėčiau sakyti, kad skaičiau knygą apie žydus, politiką ir seksą. Patiko man šios knygos veikėjai, tačiau nepatiko jų dialogai. Pažvelgus į dialogus rodos, kad veikėjai - neapsisprendėliai, bijantys pasakyti ką iš tiesų mano. Nepatiko ir autoriaus tiesioginiai įsiterpimai, kaip pavyzdžiui 'Aš jums pasakysiu, kaip yra iš tikrųjų..', 'Taigi kaip matote..', 'Aš manau, kad šios dvi situacijos..', 'Man asmeniškai..'. Ir šiaip knygoje gausu klaidų (viena labiausiai įstrigusi 'įjaudrino') ir kai kurie žodžiai galėjo būti geriau parinkti verčiant.

Anotacija:

Apie:
Adam Thirlwell
'Politika'
(POLITICS)
Iš anglų kalbos vertė Vytautas Petrukaitis
'Tyto Alba'
2004 m.
285 psl.
(knyga iš bibliotekos)

P.S. Patikusias citatas iš knygos sutalpinau čia.

'Stiklinė pieno'

Paėmus į rankas šią knygą, visų pirma gąsdino jos storis, tačiau įdomi ir aktuali šių dienų tema vis tik skatino ją perskaityti. Dabar manau, kad prostitucija ir prekyba žmonėmis nėra tokia aktuali tema - tai buvo aktualu praėjusiame dešimtmetyje, o ypač jo viduryje, Lietuvai įstojus į ES ir atsivėrus galimybėms laisviau keliauti po užsienį.

Knyga man sukėlė skirtingas emocijas ją beskaitant. Pirmi skyriai, kuriuose norvegų rašytoja aprašinėjo gyvenimą Lietuvoje - krašte, kurio ji nepažįsta, buvo nuobodūs ir piktino. Piktino dėl to, kad neatitiko to, ką aš įpratus matyti kaimuose. Ne visur Lietuvoje taip blogai, o juo labiau jos rašymo stilius labiau priminė Rusijos, o ne mūsų kraštą. Vėliau knyga pasidarė per daug žiauri ir šlykšti. Dar vėliau, Dortei patekus į Tomo rankas, sudomino ir norėjosi kuo greičiau sužino kaip ten viskas seksis toliau. Paskui vėl didelis nusivylimas ir negalėjimas susitaikyti su pagrindinės veikėjos kone beviltiška padėtimi.

Po Dortės susitikimų su Tomu vis tikėjausi ir laukiau, kad jie viskam pasibaigus bus kartu. Net kai Tomą uždarė į kalėjimą, galvojau, kad vis tik jis pasirodys ir liks su Dorte, bet ne, autorė viską dar labiau apsunkino. Ji tikrai meistriškai rašo, kiekviename skyriuje užsimindama apie šiokią tokią intrigą, todėl noras skaityti buvo neišsenkantis. Ypač rašytoja mane apgavo knygos gale. Vienu metu net pagalvojau, kad gims dvynukai, nors iš pat pradžių sužinojus apie tą nelemtą nėštumą, nesinorėjo daugiau skaityti, nes ta situacija jau tokia banali. Bet matyt merginoms kurios užsiima tokiais amatais taip jau lemta. O knygoje rašyta, kad vaikas yra tarsi apsivalymas, tai irgi gali daug ką reikšti. Tačiau po tos žinios buvo tiek galimybių atsikratyti to vaiko, bet ji vis vien save kankino. Et, sunku suvokti, kaip moteris/mergina nenorėdama kūdikio vis vien nesiryžta tokiems žingsniams.

Dortei išvykus į Švediją visą laiką skaitydama mąsčiau kaip gi sekasi jos mamai su seserimi Lietuvoje. Tačiau Dortės nepaliko tėtis iš pradžių jis sugrįždavo pas ją prisiminimais, vėliau ėmė su ja kalbėtis ne vien sapnuose, bet ir vietose, kur ji buvo viena ir jautėsi visiškai vieniša ir bejėgė. 

Kad ir kokia man ši knyga pasirodė dviprasmiška, tačiau baigus skaityti aš įsikniaubiau į pagalvę ir verkiau pasikūkčiodama, nes negalėjau patikėti, kad šitaip gali žmogui nesisekti. O kadangi man trūko žinių, apie tai, kas nutiko Dortei vėliau, aš pamaniau, kad jeigu tai būtų filmas, tai aš jį pavadinčiau filmu be pabaigos arba filmu, kurio pabaigos taip ir nesupratau, ir vis tik tikėčiausi, kad kūrėjai pastatys antrą dalį.

Manau, kad dauguma perskaitę šią knygą galime padėkoti savo tėvams, o ypač mamoms, kad jos vargo ir aukojosi dėl mūsų, nestūmė mūsų iš namų užsidirbti pinigų, kad neišaugome tokios naivios ir mokėjome atskirti tam tikrus netikrus dalykus gyvenime.

Nuo knygos viršelio:

Apie:
Herbjørg Wassmo
'Stiklinė pieno'
(ET GLASS MELK TAKK)
Iš norvegų kalbos vertė Agnė Navickaitė
'Alma littera'
2010 m.
400 psl.
(knyga pasiskolinta)

P.S. Patikusias citatas iš knygos sutalpinau čia.

'Karalienė miega'

Man taip patiko skaityti Ingvar'o knygas apie Eling'ą, kad susigundžiau perskaityti ir šiek tiek daugiau, ką jis yra parašęs. Vienintelis kitas šio autoriaus lobis aptiktas bibliotekoje, buvo 'Karalienė miega'. Nesigailiu perskaičius juolab, kad pati knygutė vos 102 puslapių, tačiau nebloga ir kainavo man porą atokvėpio valandėlių ir kelionę į darbą Klaipėdon. 

Knygoje (gal greičiau reikėtų sakyti knygelėje) rašoma apie sutuoktinių porą, kuri skiriasi nuo visų kitų normalių porų gyvenančių ramų gyvenimą. Astoro ir Gretės ramus gyvenimas - tai slampinėjimas po namus su buteliu stipraus gėrimo ir cigarete dantyse. Pasakojime veiksmas vyksta vieną lietingą vakarą, per kurį Astoras rūpinasi savo gerokai įkaušusia žmona ir kartu prisimena kelią iki tos vietos, kur jiedu yra dabar. Vakaro kulminacija tampa keisti įsibrovėliai į jų namus, kurie šiam kūriniui suteikia šiek tiek detektyvinę liniją.

Pavadinime žodis karalienė rašomas mažąją raide, nes toji karalienė iš tiesų neturi jokio kilmingo statuso, ji tiesiog yra žymi romanų rašytoja, kurios knygos pardavinėjamos spaudos kioskuose už kiek mažiau nei 40 kronų. Ji - kioskų karalienė. O šis pasakojimas apie kiek kitokią meilę ir apie tai, kas gali nutikti dviems mylintiems žmonėms.

Nuo knygos viršelio:

Apie:
Ingvar Ambjørnsen
'Karalienė miega' 
(Dronningen sover)
Iš norvegų kalbos vertė Eleonora Strazdienė
'Vaga'
2005 m.
102 psl.
(knyga iš bibliotekos)

P.S. Patikusias citatas iš knygos sutalpinau čia.

'Kraujo broliai'

Pagaliau baigiau visą lietuviškai išleistą Elingo seriją ir net šiek tiek gaila pasidarė, kad viskas taip greitai pasibaigė. Vis tik pasirodo, kad ketvirtosios dalies 'Mylėk mane rytoj' lietuviškai išleistos dar nėra, o taip norėtųsi, kad būtų, nes jau pripratau prie to Elingo personažo ir prie to komiškumo, kuris vis kelia nuotaiką.

Iš tiesų, tai trečioji dalis buvo pati geriausia: joje netrūko nei komiškų situacijų, nei veiksmo, nei redaktoriaus paliktų klaidų. Nebuvo nuobodu, kaip kad skaitant antrąją ir daug greičiau susiskaitė negu prieš tai buvusios. Nors šią knygą turėjau jau seniai, tačiau neskaičiau, nes pirmųjų dalių neturėjau. Ir vis tik džiaugiuosi, kad išlaukiau tos akimirkos, kol būsiu anas dvi perskaičius, nes kai kurių dalykų galbūt nebūčiau supratus. Nors kita vertus autorius gana gerai viską paaiškinęs ir aprašęs, tad manau skaitantys tik šią dalį nenusiviltų taip pat.

Patiko man ši knyga viskuom: tiek tuo vaikišku veikėju bukumu, tiek adaptacija į visuomenę, tiek tais dviem kačiukais, tiek ta keistuole Reiduna ir senuoju poetu. Viskas čia derėjo. O komiškos scenos tikrai ne kartą privertė gerai pasijuokti. Knyga taip pat priminė seniai pamirštas tiesas apie draugus ir apie norus, apie vienatvę ir supratimą. Viskas gyvenime priklauso tik nuo mūsų, jeigu norime gerai jaustis tarp žmonių, turime adaptuotis, nesvarbu ar savaime ar kieno nors paskatinti. 

Jeigu ir kiti norvegų rašytojai taip gerai rašo, tai tuoj keisiu mėgstamiausių autorių tautybę (kol kas mėgstamiausi buvo prancūzai). Beje, pagal šią knygą pastatytas norvegiškas filmas 'Elling', akademiniuose kino apdovanojimuose nuominuotas kaip geriausias 2001 metų filmas užsienio kalba. Jau svajoju išvysti šią ir kitų perskaitytų šios serijos knygų ekranizacijas.

Anotacija:

Apie:

Ingvar Ambjørnsen
'Kraujo broliai' (Elingas Nr. 3)
(Brødre i blodet)
Iš norvegų kalbos vertė Alma Ločerytė Dale
'Alma littera'
2006 m.
240 psl.
(knyga nuosava)

P.S. Patikusias citatas iš knygos sutalpinau čia.

"Vyras ir vaikas"

Pasirodo aš  jau esu skaičiusi "Vyras ir vaikas", bet kadangi neprisiminiau jos pabaigos nusprendžiau ją ir perskaityti antrą kartą. Ir nenusivyliau. Ir vėl verkiau ir gyvenau knygos jausmais. Puiki knyga. Skatina susimastyti apie santykius, apie šiuolaikines šeimas ir dažnas skyrybas. Juk dėl jų labiausiai nukenčia ne suaugusieji, o jų į pasaulį paleistos atžalos. Rimta knyga rimtiems ir nelabai žmonėms :)

Skaitymo sąrašo eilėje dabar stovi dar viena Martin Page knyga "Kaip aš tapau kvailiu".

'Paukščio šokis'

Antrasis žingsnis Elingo odisėjoje sėkmingai padarytas, nors tiesą pasakius knygą planavau perskaityti dar iki praėjusio pirmadienio, tačiau šis planas savaitę užsitęsė. Skaitydama šią knygą taip pat sužinojau pagal ją pastatyto filmo nuotrupas ir jau tikrai žinau, kad perskaičius visą Elingo seriją norėsiu pažiūrėti tuos du (kiek žinau) filmus statytus pagal šituos veikalus.

Kalbant apie pačią knygą, tai ją sudaro trys vienas kitam tiek ilgiu, tiek ir pasakojimu nelygus skyriai. Pirmajame pasakojama apie Elingo pasikeitusią aplinką, apie jo dienas psichiatrijos klinikoje, antrojoje apie jo ir jo jau mirusios mamos kelionę į Ispaniją, o trečiojoje veiksmas toliau tęsiasi klinikoje.

Iš tiesų skaitant pirmąjį skyrių ir antrojo pradžią aš kone nuobodžiavau ir buvau šiek tiek nusivylusi, kad įvykiai taip lėtai ir neįdomiai vystosi, tačiau vėliau atsigavau ir likusius puslapius labai greit suskaičiau. Pati knyga tarsi kokie amerikietiški kalneliai, kilo ir leidosi mano akyse, kaip ir Elingo nuotaikos ir būsenos. Baigdama skaityti supratau, kad man patinka knygos, kuriuose pasakojama pirmuoju asmeniu. Skaitant šią knygą supratau, kad ne tik pagrindinio herojaus, bet ir mūsų galvose verda daug apmąstymų, principai maišosi su kompromisais ir vis tik mes kartais nugalime savo įsitikinimus. Atrodo elementaru, bet jeigu surašytume viską ant popieriaus gautųsi kažkas panašaus į šias knygas ir galbūt patys save laikytume nemažiau keistesniais.

Kalbant apie vertimą, stiliaus ir gramatines klaidas. Iš tiesų keista, kad I ir III Elingo serijos dalis vertė viena, o II dalį kita vertėja. Tas labai jautėsi, ne kiek pačio teksto atžvilgiu, kiek klaidomis. Pirmąją dalį skaitydama negalėjau prisikabinti prie klaidų, tačiau šioje akis badė viena didelė klaida, kurios neatsisakyta visoje knygoje - galūnių derinimas. Dar mokykloje kalė mums į galvas, kad jei kitom, tai akim, o jei kitomis, tai akimis, o čia 'kitom akimis'. Skaitai ir taisai.

Anotacija:

Apie:

Ingvar Ambjørnsen
'Paukščio šokis' (Elingas Nr. 2)
(FUGLEDANSEN)
Iš norvegų kalbos vertė Danutė Krištopaitė
'Alma littera'
2005 m.
239 psl.
(knyga iš bibliotekos)


P.S. Patikusias citatas iš knygos sutaplinau čia.

Namudiniai skirtukai

Mano knygų skirtukais dažniausiai tampa 'Bad Dog' atvirukai, kurių antras puses aprašinėju patikusiomis citatomis. Tačiau kai šeštadienį iš Ingos parsivežiau šiek tiek storo popieriaus primenančio kartoną, sugalvojau pasigaminti tokius skirtukus, kuriuos būtų patogu naudoti ir ant kurių galėčiau laisvai užsirašyti tai, kas man patinka. Kaip tariau, taip ir padariau, skirtingų dydžių, bet tikrai patogius, jau net išbandžiau ir tikrai nenusivyliau.

"Fio ir laumžirgis"

Atrodo ką tik pradėjau skaityt, o jau ir perskaičiau. Gal ne labai lengvo skaitymo nes gan negatyvi knyga su trupučio cinizmo. Viso pasaulio garsenybės tušti, išpampę nuo savo "genialumo" žmonės. Iš tikro patiko požiūris ir pašaipumas tiems kurie to nusipelno. Paprasti žmonės nebūtinai turi trokšti turtų, garbės. Svarbiausia turėti žmogų su kuriuo jaustumeisi saugus ir suprastas.

O man vis atrodo, kad beskaitant knygas atrandu save jose. Man tai patinka. Ir patinka tai, kad tos savybės žmonių, kurie mane primena man patinka :) Skaityčiau antrą kartą, kad patikusias mintis susirinkčiau, o jų šioje knygoje apstu.

Nors aš neturiu jokio du dvylika iššūkio, bet skaitau toliau. Namuose radau knygą, kurią pasirodo jau esu pradėjusi skaityti labai seniai. Ta knyga: "Vyras ir vaikas" brito Tony Parsons.

Šioje knygoje rašoma apie trisdešimtmetį vyrą jaučiantį, kad jis sensta ir nori kažko naujo. Kaip ten bebūtų nors turi žmoną ir mažametį berniuką, į šeimos sūkurį įsitraukė labai jaunas (25 metų būdamas jau tapo tėveliu). Knyga padės sužinoti apie žmonių santykius geriau nei psichologijos raštai. Tikiuosi taip yra iš tikro :)

Knyga turi tęsinį "Vyras ir žmona":

'Vaizdas į rojų'

Na štai, baigiantis sausiui įveikiau antrą knygų iššūkio knygą. Jeigu bučiau skaičius iš eilės, tai kažin ar būčiau taip greitai perskaičius 'Neleisk man išeiti'. Kaip ten bebūtų, bet pirmas žingsnis Elingo odisėjoje sėkmingai padėtas ir kol kas tikrai nežadu numesti antros knygos į šoną, nes sudomino mane tas keistas vienišas personažas ir dabar įdomus tolesni jo nuotykiai. Be to, ši knyga yra pirmoji mano pažintis su norvegų literatūra. 

Vis tik manau, kad nepadariau klaidos įsigydama trečią šios serijos knygą pirmiausiai. Niekur neradau pirmųjų dalių, tad apsilankiau bibliotekoje ir dabar keliu bibliotekų knygų skaitymo mąstą šalyje. Ir vat ta trečia dalis jau kaip išsvajota dabar lentynoj stovi laukdama, kol ateis eilė ją skaityti. 

Taigi ši knyga yra pirmoji iš trijų / keturių knygų apie senbernio Elingo gyvenimą. Prieš pradedant skaityti šią knygą, buvau šventai įsitikinus, kad šią seriją sudaro trys knygos, tačiau pasirodo, kad Elingo personažas yra dar ir ketvirtojoje knygoje 'Mylėk mane rytoj'. Tad manau, kad mano pažintis su Elingu šiek tiek užsitęs.

Kalbant apie patį romaną, tai jis toks pat keistas kaip lietuviškoji 'Balta drobulė'. Kai baigiau ją skaityti ir užverčiau savęs net paklausiau: 'Tai kas čia buvo?' Teisingą atsakymą tikriausiai galėtų pateikti tik pats autorius, kuris taip gudriai mane apsuko aplink pirštą. Dabar skaitydama antrąją knygą bandau išsiaiškinti, kuri mano turima versija apie personažą pasiteisins ir ar jis atgaus brangųjį savo teleskopą. O ši dalis pasižymėjo tiek ir atvirumu, tiek ir pornografinėmis scenomis, nors jų senbernio gyvenime daug ir nepasitaiko, tiek ir nuklydimais į lankas, nes kartais aprašymus tikrai sunku perskaityti ar net suvokti. 

Visada skaitydama knygas susikuriu erdvę, kurioje vyksta veiksmas ir neretai personažą sutapatinu su jau pažįstamu žmogumi: taip Auksaburnį iš 'Narcizas ir Auksaburnis' sutapatinau su vienu pažįstamu, taip ir Elingą vis dar lyginu su vienu žmogumi, kurį man jis priminė.

Patiko norvegiški personažų vardai: tiek ir Elingas, tiek ir vos kartelį minėta Turilė.

Anotacija:

Apie:

Ingvar Ambjørnsen

'Vaizdas į rojų' (Elingas Nr. 1)

(UTSIKT TIL PARADISET)

Iš norvegų kalbos vertė Alma Ločerytė Dale

'Alma littera'

2005 m.

176 psl.

(knyga iš bibliotekos)

P.S. Patikusias citatas iš knygos sutalpinau čia.

Bibliotekos staigmenos

Praėjusį pirmadienį po ilgo laiko apsilankiau viešojoje bibliotekoje ir pirmą kartą V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje. Pagaliau sužinojau kur ji randasi, nes jeigu ne Eglė, kažin ar būčiau taip lengvai radus įėjimą į ją. Kaip ten bebūtų, tas apsilankymas buvo vaisingas: radau dvi knygas, kurias pasižadėjau šiais metais perskaityti. Nors šiaip esu pripratusi knygas pirkti, tačiau šių niekur neradau, tad bibliotekos teikiamais privalumais pasinaudoti buvo tikrai smagu. Patiko man toji biblioteka ir supratau, kad ten apsilankysiu dar ne kartą.

Tačiau pakalbėkime apie įvykius po to. Pasiėmusios knygas iš bibliotekos nukeliavom į 'Akropolį' ieškoti Eglei batų ir čia staiga man ima pypsėti tašė, kurį n metų yra jau nešiojama. Vienoje parduotuvėje pardavėjos pasisiūlė man tašės turinį išmagnetinti. Aš šiuo pasiūlymu pasinaudojau. Pirmiausia ištraukiau nuosavą knygą, kurioje buvo magnetinis lipdukas ir mano nuomone, tik jis galėjo vėl pypsėti, tačiau pasirodo, kad tai buvo ne ji. Tada pardavėjos pasiūlė padėti visą tašę ant to numagnetintojo ir visą jos turinį išmagnetinti - ir tai aišku pavyko. Su Egle ir Inga pradėjom svarstyti, kad bibliotekos knygos tikrai negali pypsėti, juk jos iš bibliotekos, o į ten tikriausiai papuola tiesiai iš leidyklų, kaip aš mąsčiau, tad tikrai tikrai negali pypsėti. Ir aš vat sukau galvą, kad vis tik tai mano tašei yra kažkas blogai. Šiandien pasiėmusi Elingo Nr. 2 supratau, kad vis tik biblioteka mus pergudravo. Toje knygoje tikrai yra magnetinis lipdukas.

"Žirafos ašaros"

Pagaliau baigiau knygą kurią pradėjau skaityti taip seniai. Mat aš mėgėja jų ir nebaigt, bet šią su džiaugsmu baigiau :) Iš tiesų graži knyga, beta manau labiau verta 16-mečiams :) moralinėms vertybėms kelti :)
Juokingiausia, kad mano skirtukas buvo centas. Tad už perskaitytą knygą gavau premiją :D vieną centą:D

Pagaliau mano namuose atsirado knyga  "Fio ir laumžirgis" tikiuosi manęs ji nenuvils. :)

'Narcizas ir Auksaburnis'

Tai pirmoji mano perskaityta Hermann Hesse knyga. Dar mokyklos laikais tįsiau namo iš bibliotekos Hesse knygas, tokias kaip 'Stepių vilkas' ar 'Stiklo karoliukų žaidimas', tačiau nei vienos iš parsineštų neperskaičiau, nes matyt tada dar nebuvo tam laikas. Tačiau dabar, po šios pažinties su Hesse užsimaniau vėl tas knygas parsinešti ir perskaityti. Knyga susiskaitė geriau nei tikėjausi. Manęs niekada nežavėjo knygose aprašomi viduramžiai ar senesni laikai nei XX a., tačiau ši knyga tiesiog pakerėjo. Skaičiau kai tik galėjau, kadangi sesija ir darbai spaudė, tai daugiausiai jai laiko skyriau važiuodama autobuse ir kartais prieš miegą. 

Pati istorija iš tiesų įkvepianti. Patys pirmi puslapiai skaitėsi ne taip lengvai, nes tie aprašymai atrodė per ilgi ir dar nedavė ramybės jausmas, kad galbūt ta knyga parašyta apie gėjus. Tačiau Inga mane vieną dieną nuramino pasakydama, kad ta meilė tarp vyrų yra visai kitokia nei aš įsivaizduoju. Kalbant apie veikėjus, tai jie buvo vaizduojami labai jauni. Pats pirmas įspūdis buvo, kad Auksaburniui vos 11 ar 13 metų, o jo mokytojui ir draugui Narcizui šiek tiek daugiau nei 15. Tačiau paskui skaitydama atradau, kad būdamas 18 metų Auksaburnis buvo toks nekaltas ir tyras vaikinukas. Kažkaip keista, nes šiais laikais penkiolikmečiai ir jaunesni skuba viską patirti. Pats knygos įdomumas prasidėjo Auksaburniui atradus meilę (aistras) ir pabėgus iš vienuolyno, jo klajonių laikais. Pradėjus skaityti tuos puslapius sunkiai galėjau atsiplėšti ir stebėjausi, jog knygoje daugiau kalbama apie Auksaburnį, o ne apie abu draugus, tad knygai būtų tikęs pavadinimas tiesiog 'Auksaburnis'.

Knygoje tikrai ne mažai filosofinių apmąstymų, jausmų analizės ir savęs suvokimui keliamų klausimų bei atsakymų. Kartais juos skaitant mano pačios mintys labiau analizuodavo mano aplinką, tad kai kuriuos perskaitytus puslapius tekdavo skaityti iš naujo. O knygoje aprašoma draugystė tokia jautri ir viską nugalinti, kad skaitydama paskutinius puslapius net verkiau, nes iš tiesų turėti tokį gerą draugą šiais laikais retenybė.

Dar keli pastebėjimai:

• Vienuolyne ligoniams buvo duodamas vynas, kuris tarsi turėjo stebuklingų gydomųjų galių. Ir dažniausiai tas vynas būdavo karštas.
• Meilė knygoje aprašoma keliais skirtingais aspektais: meilė, kurią Auksaburnis patyrė su moterimis tebuvo jausmų patenkinimas, nors kartais jis įsimylėdavo ir kitaip. Meilė, kurią Narcizas jautė Auksaburniui, buvo labiau motiniška - tėviška, nes ji pasireiškė rūpesčiu ir atsidavimu.

Anotacija:

Apie:

Hermann Hesse

'Narcizas ir Auksaburnis'

(NARZISS UND GOLDMUND)

Iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas

'Alma littera'

2010 m.

288 psl.

(knyga Ingos)

P.S. Patikusias citatas iš knygos sutalpinau čia.