Elif Shafak "Keturiasdešimt meilės taisyklių"

Sveiki,

Pasidalinsiu savo džiaugsmu. Jau prieš metus (apytiksliai) rašiau čia, kad noriu šios knygos. Man pasisekė jog gavau Pegaso dovanų čekį. Kad ir kaip nemėgstu tokio įpareigojimo dovanų, bet šitas atvedė mane į nušvitimą. Klaidžiojau po Pegasą jau tvirtai nusprendusi nusipirkti Bukowski knygą "Moterys", tačiau dar lieka pinigėlių kitai todėl ir dairiausi ką dar įsigijus. Bet likimas mane suvedė su šia nuostabia knyga ir Bukowski buvo nustumtas į šalį.

Ji tikrai ypatinga. Perskaičiau per tris dienas. atrodo buvo tik knyga ir aš. Labai pamokanti knyga ir net atrodo kai vėl turėsiu laiko ją imsiu ir vėl perskaitysiu, tik šį kartą įsigilindama labiau į kiekvieną iš taisyklių.

Šios knygos autorė:

Ir tai kas primena  šią knygą:

Sufijus

Gero skaitymo visiems.

Ian McEwan "Česilo pakrantėje"

Sveiki,

Pasidžiaugsiu, kad labai produktyviai naudojau savo kasdienes 15 minučių keliones į darbą ar universitetą ar atgal namo. Skaičiau skaičiau ir dar kartą skaičiau. Net bendradarbė Inga man sakė jog matė mane važiuojančią 5-tame troleibuse apsikabinus knygą. Šios knygos skaitymas matomai užtruko kai per dieną skirdavau jai po 30 minučių, bet aš neskubėdama mėgavausi, kad nereikia buku žvilgsniu žvelgti ar tai pro langą ar bala žino kur. Gyvenau tos knygos istorijoje ir laikas neprailgdavo, o artėjant prie stotelės gailėdavau, kad jau reikią užversti puslapį ir paskubom damušinėdavau puslapio likutį. Manau jau supratote, kad ši knyga man vis dėlto patiko. Nors jau pirmieji knygos puslapiai skelbė, kad man ji nepatiks, bet taip nenutiko. Aišku sunku buvo suvokti tų laikų nuostatas vedybiniuose santykiuose. Ir šiaip tokie jauni apsivesdavo. Kai liko keliolika puslapių neišvėriau ir namie perskaičiau visą visą iki paskutiniojo taško. Sukrėtė mano ir tai jau jautrią širdį ir kai bandžiau atpasakoti kaip pasibaigė sunku buvo susitvardyti iš skausmo. Tikiuosi per daug nepasakiau. 

Kartais nesusimąstome ką prarandame per savo kvailumą arba trumparegystę.

Ačiū Vy už šį nuostabų troleibusų džiaugsmą.

Ievos Simonaitytės knyga "Paskutinė Kūnelio kelionė"

Sveiki,

Perskaičiau "Paskutinę Kūnelio kelionę" ir labai smagiai nudžiugau radusi joje 1989 m. kalendoriaus lapuką. Dar tais laikais nerašydavo vardadienių ant tų plėšomų lapukų.

O knyga tikrai verta skaitymo. Man ji patiko. Gyvenimas bus toks kokį tu jį matai. Peik, niršk ir gyvenimas parodys kad tikrai gali būti dar blogiau. Tad džiaukimes ką turim (stogą virš galvos, maisto lėkštėje, šeimą, draugus). Tad aš pasidžiaugsiu, kad turiu visa tai ir juos visus myliu vienaip ar kitaip.

Neardykime lizdelių mielieji :)

Eragono nuotykiai Brisingr - Ugnies kardas.

Sveiki.

Patyriau daug emocijų skaitydama šią Eragono dalį ir man ji labai patiko. Labai daug teigiamų dalykų nutiko ir tuo pačiu neigiamų. Matyt turi būti pusiausvyra:)

Šiuo metu skaitau Simonaitytės knygą "Paskutinė Kūnelio kelionė". Nesitikėjau, kad man ji gali patikti ypač kad ji apie karą ir tikėjimą. Bet ji man patinka. Gal dėl to, kad Kūnelis netiki ir gal dėl to, kad jis nors ir keliavo per visas antrojo pasaulinio karo baisybes jų nematė, tik jautė. Bet manau kitaip būtų išprotėjęs.

Toliau manęs laukia arba teisingiau aš laukiu nesulaukiu kada kibsiu į paskutinę Eragono knygą "Paveldėjimas".

Tai tiek.

Eragono nuotykiai. Ir aš ožius ganiau.

Sveiki.

Jau perskaičiau mažąją knygeliūkštę apie ožių ganymą :) O ta Vytautė Žilinskaitė visai linksmai rašo. O dar kokios iliustracijos, net Karolina nusirašė iliustratoriaus vardą ir ilgai dar vartinėjo į paveiksliukus žiūrėdama. Ačiū autorei už knygutę. 

O dabar tęsiame Eragono nuotykius su knyga Brizingr ar Ugnies kardas.

Dėkui M už dovaną :) 

Jurgis Kunčinas "Tūla"

Sveiki.

 

Taip, pagaliau baigiau skaityti šią knygą. Ilgai skaitėsi, bet susiskaitė (kaip Vy mėgsta sakyt) ir dar dabar liko šioks toks prieskonis, bet labai bijau apie tai diskutuoti, nes mano protas su jausmais susimuš :) Jei šikšnosparniai dar neskraido panosej, tai dar gerai. Kaip jau pamėgau sakyti - psichodelinis su DAUG lietuviško realizmo. Antrusyk neskaityčiau. Ne man tokios knygos, nors ir nespjaunu ir į tokias.

Dabar skaitau Vytautės Žilinskaitės knygutę "Ir aš ožius ganiau":

Tai tiek.

'Ponas Pipas'

Pagaliau! Pagaliau perskaičiau pirmą knygą šiais metais. Ir tikrai galiu pasakyti, kad ne prastą kąsnelį pasirinkau pradžiai. Tikiuosi ir kitos šiais metais perskaitytos knygos nebus prastesnės nei ši.

Taigi 'Ponas Pipas' - tai knyga, kuri verta 4/5 ar net 5/5 įvertinimo. Pradėjus skaityti ją, mąsčiau, kad ji tik ir bus parašyta apie mokytoją, kuris vaikams skaito apie 'Didžiuosius lūkesčius', kad joje tebus du persipynę pasakojimai (Matildos gyvenimas + 'Didieji lūkesčiai') ir viskas. Tačiau klydau, nes pats knygos perpasakojimas baigėsi dar net neįpusėjus knygos. O tada prasidėjo dar įdomesnė dalis, kurioje buvo pasakojama apie įvykius saloje, kurie dar labiau įtraukė skaityti ir sužinoti kas bus toliau. Tik keista, kad kai kuriems sukrečiantiems įvykiams rašytojas skyrė tiek mažai dėmesio (Pono Votso ir Matildos mamos mirtis/nužudymai). Patiko knygos pabaiga, kurioje Matilda susitinka su buvusia Pono Votso žmona ir išsiaiškina tam tikras detales apie savo mokytojo gyvenimą.

Rekomenduoju šią knygą perskaityti visiems, kuriems patinka gera literatūra ir pasakojimai persipynę su istoriniais faktais ir įvykiais.

Anotacija ir apie autorių:

Apie:

Lloyd Jones

'Ponas Pipas'

(MISTER PIP)

Iš anglų kalbos vertė Agnė Šeibokaitė

'Metodika'

2012 m.

208 p.

(Knyga iš bibliotekos)

"Perigoro piršlys" Julia Stuart

Sveiki. Pristatysiu dar praeitais metais pradėtą ir tik šiais metais baigtą skaityti knygą. Gali pasirodyti, kad ji tokio storumo, kad tiek užtrukau, bet iš tikrųjų man ji nepatiko ir numečiau te perskaičius kokius 50 psl.. Tačiau perskaičiusi Eragono antrąją knygą supratau, kad neturiu ką skaityti tad susiradau šią dovanotą dovaną ir pažiūrėjau jau kitomis akimis, bet skaičiau nuo ten kur palikau, mat mano atmintis gera ne ten kur labiau reikėtų. Antras įkvėpimas šios knygos buvo sėkmingesnis ir per kelias ramaus skaitymo savaites ją užbaigiau. Ši knyga turi tokį keistą prieskonį, kurį net sunku įvardinti. Visas veiksmas vyksta labai keistame Prancūzijos miestelyje, kuriame gyveno tik 33 gyventojai (bent toks skaičius buvo užrašytas prie įvažiavimo į jį, tam kad atkreiptų vairuotojus primažinti greitį). Šio miestelio žmonių pažiūros į gyvenimą ir į vienas kitą labai keistos, nes viskas, kas atrodo yra normalu jiems yra kažkas keista. Pavyzdžiui jei vaikas gimė rausvas (koks ir turėtų gimti) tai jų suvokimu tai yra neįprasta, nes mat pas juos gimsta pamėlynavę vaikai. (Baisu). Ši knyga man leido į savaime suprantamus dalykus pažiūrėti kitomis akimis, juk ne viskas kas vienam yra normalu kitam bus priimtina.

Be to beskaitydama radau šiokį tokį gluminantį dalyką, kad net pagalvojau ar kartais ši knyga ne iš kokios tai bibliotekos t.y. bar kodas vidurį knygos:

Svarbiausia, kad ši absurdo knyga neliko numesta kaip Da Vinčio kodas :)

P.S. Per šią knygą man užėjo pyragaičių manija. Todėl pastaruoju metu labai dažnai pasilepinu savo gamintomis bandelėmis :)

"Vyriausiasis" Christopherio Paolinio

Taigi tai pirmoji šiais metais įveikta knyga. Ji gal mažiau patiko už pirmąją, bet vis tiek žavinti. Pavadinimo esmė atsiskleidžia tik paskutiniuose skyreliuose. Tačiau manęs visiškai nenustebino. Na buvo epizodas, kuriame nesupratau kas ir kaip, bet aš dar pirmąją knygą skaitydama buvau įsitikinusi, kad yra Murtagas :) Bet tiems kuriems tai įdomu perskaitys ir patys sužinos :) Ką toliau skaityt reikės dar neaišku, bet jau galėsiu piktdžiugiškai pasigirti Mantui, kad knyga jau įveikta ir patvirtintas mano spėjimas :)

Vietoj to, kad nuotraukos ieškočiau interneto platybėse, padariau ją pati :

Lauksiu kada trečioji knyga papuls man į rankas :)

"Eragonas" Christopherio Paolinio

Man labai patinka gauti  knygas ypač jei jose pasakojama apie drakonus ir kitus mistinius gyvūnus. Savo potraukį fantastikai turėjau nuo vaikystės. Skaičiau visokias neįtikėtinas istorijas todėl ir ši knyga tikrai užvaldė mane. Ačiū Mantui už dvi nuostabias knygas :) Pirmoji "Eragonas" kuri yra apie penkiolikmetį radusį paslaptingą mėlyną akmenį, kuris buvo nepaprastas, nes jame slypėjo gyvybė - drakoniukė Safyra. Šioje knygoje pasakojama Safyros ir Eragono kelionė su seniu Bromu, kuris mokino jį tapti tikru drakono raiteliu.

Šaltinis - čia galima pasiskaityti apie autorių

Perskaičiau šią knygą dar 2012, nors ją gavau tik 12-21 :) Tiesa perskaičiusi sumąsčiau, kad reiktų įvertinti ir  filmą, tačiau man jis taip nepatiko, kad visą laiką pasipiktinusiai komentavau kaip neatitinka knygos. Elfės daug gražesnės! Ir juodaplaukės, o ne ryžos! :D Tad knyga daug geriau už filmą!

Šiuo metu skaitau antrą Manto padovanotą knygą "Vyriausiasis". Ji daug storesnė, bet neryju jos kaip pirmos, norisi ilgiau išlaikyti smalsumą :)