Jurgis Kunčinas "Tūla"

Sveiki.

 

Taip, pagaliau baigiau skaityti šią knygą. Ilgai skaitėsi, bet susiskaitė (kaip Vy mėgsta sakyt) ir dar dabar liko šioks toks prieskonis, bet labai bijau apie tai diskutuoti, nes mano protas su jausmais susimuš :) Jei šikšnosparniai dar neskraido panosej, tai dar gerai. Kaip jau pamėgau sakyti - psichodelinis su DAUG lietuviško realizmo. Antrusyk neskaityčiau. Ne man tokios knygos, nors ir nespjaunu ir į tokias.

Dabar skaitau Vytautės Žilinskaitės knygutę "Ir aš ožius ganiau":

Tai tiek.

'Ponas Pipas'

Pagaliau! Pagaliau perskaičiau pirmą knygą šiais metais. Ir tikrai galiu pasakyti, kad ne prastą kąsnelį pasirinkau pradžiai. Tikiuosi ir kitos šiais metais perskaitytos knygos nebus prastesnės nei ši.

Taigi 'Ponas Pipas' - tai knyga, kuri verta 4/5 ar net 5/5 įvertinimo. Pradėjus skaityti ją, mąsčiau, kad ji tik ir bus parašyta apie mokytoją, kuris vaikams skaito apie 'Didžiuosius lūkesčius', kad joje tebus du persipynę pasakojimai (Matildos gyvenimas + 'Didieji lūkesčiai') ir viskas. Tačiau klydau, nes pats knygos perpasakojimas baigėsi dar net neįpusėjus knygos. O tada prasidėjo dar įdomesnė dalis, kurioje buvo pasakojama apie įvykius saloje, kurie dar labiau įtraukė skaityti ir sužinoti kas bus toliau. Tik keista, kad kai kuriems sukrečiantiems įvykiams rašytojas skyrė tiek mažai dėmesio (Pono Votso ir Matildos mamos mirtis/nužudymai). Patiko knygos pabaiga, kurioje Matilda susitinka su buvusia Pono Votso žmona ir išsiaiškina tam tikras detales apie savo mokytojo gyvenimą.

Rekomenduoju šią knygą perskaityti visiems, kuriems patinka gera literatūra ir pasakojimai persipynę su istoriniais faktais ir įvykiais.

Anotacija ir apie autorių:

Apie:

Lloyd Jones

'Ponas Pipas'

(MISTER PIP)

Iš anglų kalbos vertė Agnė Šeibokaitė

'Metodika'

2012 m.

208 p.

(Knyga iš bibliotekos)

"Perigoro piršlys" Julia Stuart

Sveiki. Pristatysiu dar praeitais metais pradėtą ir tik šiais metais baigtą skaityti knygą. Gali pasirodyti, kad ji tokio storumo, kad tiek užtrukau, bet iš tikrųjų man ji nepatiko ir numečiau te perskaičius kokius 50 psl.. Tačiau perskaičiusi Eragono antrąją knygą supratau, kad neturiu ką skaityti tad susiradau šią dovanotą dovaną ir pažiūrėjau jau kitomis akimis, bet skaičiau nuo ten kur palikau, mat mano atmintis gera ne ten kur labiau reikėtų. Antras įkvėpimas šios knygos buvo sėkmingesnis ir per kelias ramaus skaitymo savaites ją užbaigiau. Ši knyga turi tokį keistą prieskonį, kurį net sunku įvardinti. Visas veiksmas vyksta labai keistame Prancūzijos miestelyje, kuriame gyveno tik 33 gyventojai (bent toks skaičius buvo užrašytas prie įvažiavimo į jį, tam kad atkreiptų vairuotojus primažinti greitį). Šio miestelio žmonių pažiūros į gyvenimą ir į vienas kitą labai keistos, nes viskas, kas atrodo yra normalu jiems yra kažkas keista. Pavyzdžiui jei vaikas gimė rausvas (koks ir turėtų gimti) tai jų suvokimu tai yra neįprasta, nes mat pas juos gimsta pamėlynavę vaikai. (Baisu). Ši knyga man leido į savaime suprantamus dalykus pažiūrėti kitomis akimis, juk ne viskas kas vienam yra normalu kitam bus priimtina.

Be to beskaitydama radau šiokį tokį gluminantį dalyką, kad net pagalvojau ar kartais ši knyga ne iš kokios tai bibliotekos t.y. bar kodas vidurį knygos:

Svarbiausia, kad ši absurdo knyga neliko numesta kaip Da Vinčio kodas :)

P.S. Per šią knygą man užėjo pyragaičių manija. Todėl pastaruoju metu labai dažnai pasilepinu savo gamintomis bandelėmis :)

"Vyriausiasis" Christopherio Paolinio

Taigi tai pirmoji šiais metais įveikta knyga. Ji gal mažiau patiko už pirmąją, bet vis tiek žavinti. Pavadinimo esmė atsiskleidžia tik paskutiniuose skyreliuose. Tačiau manęs visiškai nenustebino. Na buvo epizodas, kuriame nesupratau kas ir kaip, bet aš dar pirmąją knygą skaitydama buvau įsitikinusi, kad yra Murtagas :) Bet tiems kuriems tai įdomu perskaitys ir patys sužinos :) Ką toliau skaityt reikės dar neaišku, bet jau galėsiu piktdžiugiškai pasigirti Mantui, kad knyga jau įveikta ir patvirtintas mano spėjimas :)

Vietoj to, kad nuotraukos ieškočiau interneto platybėse, padariau ją pati :

Lauksiu kada trečioji knyga papuls man į rankas :)

"Eragonas" Christopherio Paolinio

Man labai patinka gauti  knygas ypač jei jose pasakojama apie drakonus ir kitus mistinius gyvūnus. Savo potraukį fantastikai turėjau nuo vaikystės. Skaičiau visokias neįtikėtinas istorijas todėl ir ši knyga tikrai užvaldė mane. Ačiū Mantui už dvi nuostabias knygas :) Pirmoji "Eragonas" kuri yra apie penkiolikmetį radusį paslaptingą mėlyną akmenį, kuris buvo nepaprastas, nes jame slypėjo gyvybė - drakoniukė Safyra. Šioje knygoje pasakojama Safyros ir Eragono kelionė su seniu Bromu, kuris mokino jį tapti tikru drakono raiteliu.

Šaltinis - čia galima pasiskaityti apie autorių

Perskaičiau šią knygą dar 2012, nors ją gavau tik 12-21 :) Tiesa perskaičiusi sumąsčiau, kad reiktų įvertinti ir  filmą, tačiau man jis taip nepatiko, kad visą laiką pasipiktinusiai komentavau kaip neatitinka knygos. Elfės daug gražesnės! Ir juodaplaukės, o ne ryžos! :D Tad knyga daug geriau už filmą!

Šiuo metu skaitau antrą Manto padovanotą knygą "Vyriausiasis". Ji daug storesnė, bet neryju jos kaip pirmos, norisi ilgiau išlaikyti smalsumą :)

2012 į pabaigą.

Metai taip greitai skrieja, o aš kaip nustojau vasaros vidurį skaityti taip ir nebepradėjau. Užsiiminėjau rankdarbiais. Pastaruoju metu pradėjau skaitinėti tai šį tai kitą blogą, anglišką, lietuvišką. Visai nesvarbu svarbiausiai, kad man jie pradėjo labai patikti. O dabar pradėjau įdėmiau žvelgti į tai kokius blogus iš ankščiau seku. Vienas tokių Aš skaitau ir jau žinau kokios knygos tikrai noriu": Elif Shafak "Keturiasdešimt meilės taisyklių"

 
Žanras: romanas
Originalus pavadinimas: The forty rules of love
Puslapių skaičius: 399
Leidykla: Tyto Alba, 2012
Vertė: Rasa DrazdauskienėApie ją Aš skaitau rašo štai ką.

'Ramunių pievelė'

Gerai yra dovanoti draugams knygas, kurias nori pats perskaityti. Šią knygą aš padovanojau Ingai per Praėjusį gimtadienį. Per šį vėl padovanojau knygą, kurią taip pat ateityje norėsiu perskaityti. Kalbant apie 'Ramunių pievelę' ją aš pradėjau skaityti vasaros atostogų metų viešėdama pas Ingą Šiauliuose. Atsikėliau labai anksti ryte ir perskaičiusi J. Kunčino 'Grožio niekad negana' ėmiausi šios, kuri tuo metu gulėjo vienoje iš lentynų. Taip aš tą knygą vėl atgabenau į Kauną.

Knyga manęs nenuvylė. Nors buvo pasakojama apie istorinį laikotarpį (tokių knygų aš nelabai mėgstu), aš ją gana greitai suskaičiau. O skaitydama mėgavausi veikėjų charakteriais, meilės paieškomis. Skaitant knygą apėmė toks jausmas, kad anksčiau žmonės buvo daug laisvesni, o gal tokį įspūdį tiesiog sudarė tai, kad jie karo metais buvo laisvesni dėl to, kad nebeturėjo ką prarasti.

Kalbant apie personažus, jie visi tokie skirtingi. Nepatinka man tokios nimfomanės kaip Kalipsė, kurios nesuprasdamos, kas yra meilė mirksta gerbėjų dėmesyje. Nepatinka ir tokie vyrai kaip Maksas, kurie apsvaigę nuo savo šlovės gali atsiduoti kiekvienai. Nepatiko ir Helena, kuri ištekėjo už nemylimo vyro ir negalėjo pakęsti jo dukterėčios Sofi, o paskui apsigyvenu kartu su savo meilužiu. Keisti taip pat yra vyrai tokie kaip Oliveris, kurie negalėdami turėti moters, kurios taip geidžia, vis vien jos trokšta. Taip pat laisvu elgesiu ir mąstymu pasižymėjusi Poli nekėlė didelio susižavėjimo. Toks jausmas, kad autorė surinko visus keisčiausio charakterio personažus ir sudėjo į tokį subtilų, sukrečiantį laikotarpį, pabrėždama jų meilės ryšius.

Iš pradžių buvo sunku suprasti kas ir kaip, nes atrodo esami įvykiai staiga virto prisiminimais ir kalbėjimo laikotarpis persikėlė 20 metų į priekį. Tačiau visa tai viliojo skaityti ir sužinoti, kaip tie taškai susidėlioja ant i. O skaitant gaila buvo tų personažų, kurie mirė ir gaila tų, kurie negali apsispręsti, kaip elgtis toliau.

Anotacija:

Apie:

Mary Wesley

'Ramunių pievelė'

(THE CAMOMILE LAWN)

Iš anglų kalbos vertė Lina Būgienė

'Alma littera'

2006 m.

351 psl.

(Knyga Ingos)