'Keturiasdešimt meilės taisyklių'

Kiek užtrunka perskaityti vieną knygą? Kartais kelių dienų, kartais kelių metų. Šiai knygai man prireikė šiek tiek daugiau nei pusmečio. Kodėl taip ilgai? Todėl, kad jos neįmanoma tiesiog perskaityti. Net baigus skaityti aš jos negalėjau paleisti iš rankų, nes norėjosi išsirašyti visas keturiasdešimt taisyklių bei kitas mintis, kurių knygoje apstu.

Visų pirma sužinojusi, kad yra tokia knyga, kurioje galbūt atskleidžiamos meilės taisyklės, aš degiau noru ją žūtbūt perskaityti. Kai jau pasiėmiau ją į rankas ir perskaičiau apie ką knyga, mane apėmė abejonės ar iš viso aš ją perskaitysiu. Tiesa ta, kad manęs istoriniai romanai, kuriuose aprašomi seni laikai, nelabai žavi. Kaip žinia, šioje knygoje greta dvidešimt pirmojo amžiaus aprašomas ir triliktasis.

Knygoje pasakojama apie keturiasdešimtmetę namų šeimininkę, kuri po ilgų metų grįžta į darbą ir imasi parašyti knygos recenziją leidyklai. Tačiau ši knyga netikėtai apverčia jos gyvenimą aukštyn kojomis. Ta nepaprasta knyga - "Saldi šventvagystė". Šioje knygoje aprašoma klajoklio dervišo Šamso kelionė pas Rumi bei jų draugystė, pakeitusi abiejų gyvenimus. Tos kelionės metu Šamsas atskleidžia tas keturiasdešimt meilės taisyklių.

Manau, kad šią knygą verta perskaityti visiems, kuriems trūksta įkvėpimo imtis kažkokios veiklos, kurie yra ieškojimuose, kurie abejoja savo jausmais. Skaitydama "Keturiasdešimt meilės taisyklių" ne tik susipažinau su islamo religija, bet įvertinau savo santykį su religiją ir kažkokiu nesuvokiamu būdu sugebejau atsakyti į mane kamuojančius klausimus apie meilę. Skamba keistai ir neįtikimai? Na belieka norintiems patiems perskaityti ir įvertinti.

Mano įvertinimas? 4 iš 5.

Apie:
Elif Shafak
'Keturiasdešimt meilės taisyklių'
(THE FORTY RULES OF LOVE)
iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė
'Tyto Alba'
2012 m.
399 psl.
(knyga Ingos)

Nauji metai - naujas planas

Aš esu viena iš tų žmonių, kuriems labai patinka viską planuoti: pradedant nuo darbų, namų ruošos, susitikimų su draugais, baigiant pirkiniais, kelionėmis ir norimomis perskaityti knygomis. Šiandien čia pakalbėkime būtent apie knygas.

Kaip žinia, esu lėta ir pasyvi skaitytoja. Vieniems knygų skaitymas yra natūralus vakaro praleidimo būdas, neatsiejama kasdienybės dalis, o man tai retas išganymas, kuriam prisiruožti reikia net į ligos patalą atsigulti. Taip jau nutiko, kad prieš porą savaičių nemenkai peršalau ir teko beveik savaitę pragulėti lovoje. Tada susimąsčiau, kad aš šiaip sau nesergu.. Dažniausiai mano imunitetas neatlaiko streso ir pasiduoda visokiems peršalimams ir kitokioms kvėpavimo takų ligoms, tačiau šį kartą jokių didelių stresų nebuvo, tai dėl ko aš susirgau?! Tada atėjo išganinga mintis, kad pagaliau atsiversčiau knygą. Taip mano rankose atsirado pernai pradėta knyga, kurią greitai baigiau ir atsiverčiau dar vieną.

Tos ligos kartais atneša ir gerų dalykų, nuleidžia mus ant žemės pačiu laiku. Beskaitant antrą knygą, supratau, kad šiemet turiu labai daug ką perskaityti ir kad knyga turi būti mano šių metų palydovė. Taip sumąsčiau, kad šiemet turiu nuo trijų knygų per metus pereiti prie 24 knygų per metus. Atrodo daug ir neįmanoma? Tačiau kada jei ne dabar man imtis to? Kada aš perskaitysiu visas norimas perskaityti knygas? O jų daugiau negu šimtas. Jeigu po tris knygas kasmet, tai bemaž 33 metai, o jeigu mano planu, tai tik 4 metai su trupučiu. Matematika paprasta - tiesiog reikia nebijoti iššūkių ir imti jautų už ragų.

Ar žinote, kad tikslas be plano yra tik svajonė? Tad mano tikslas - 24 knygos per šiuos 2018 metus. Planas - po dvi knygas per mėnesį. Šiai diena esu perskaičiusi tik dvi knygas, kurias artimiausiu metu aprašysiu šiame blog'e. Tad iki vasario pabaigos turiu įveikti dar dvi arba jos kaupsis į kito menesio sąskaitą. Kadangi mano planas yra nemažas, šiomis dienomis atsisakiau ne tik vieno mėgstamo kompiuterinio žaidimo, bet ir nuo mano kasdienybės neatsiejamų TV serialų. Pasivysiu planą, atsiras laiko ir kitai veiklai. Na, o dabar nevyniosiu į vatą (šiandien labai graži šalta žiemos diena ir reikia susitikti su seniai matytais žmonėmis) ir pasidalinsiu norimomis šiais metais perskaityti knygomis.

2018 metų NORIMŲ PERSKAITYTI knygų sąrašas:

1. Elif Shafak "Keturiasdešimt meilės taisyklių"
2. Jurga Adomo "AŠ + MB = AŠ"
3. Jurga Adomo "AŠ - MB = Nauja Pradžia"
4. Beata Tiškevič "Vyvenimas"
5. Margaret Atwood "Tarnaitės pasakojimas"
6. Viktorija Butautis "Kiek kainuoja vaikai"
7. Stasys Yla "M. K. Čiurlionis: kūrėjas ir žmogus"
8. Vytautas Landsbergis "M. K. Čiurlionis. Laiškai Sofijai"
9. Eowyn Ivey "Sniego vaikas"
10. Julia Stuart "Perigoro piršlys"
11. Haruki Murakami "Dramblys pradingsta"
12. Jurga Ivanauskaitė "Kaip užsiauginti baimę"
13. Lloyd Jones :Perduokite pasaulį man"
14. Filomena Taunytė "7 nuodėmės ir 12 ligų"
15. 
    
16. 
    
17. 
    
18. 
    
19. 
    
20. 
    
21. 
    
22. 
    
23. 
    
24.  

Sąrašą dar papildysiu metų eigoje, tačiau norimų perskaityti knygų  dar tikrai ne viena ir ne dvi, jų pilna namų biblioteka, draugų knygų lentynos ir bibliotekos.

Pernai perskaityos knygos:

1. Michel Houellebecq "Salos galimybė"
2. Ingo Schulze "Adomas ir Evelina"
3. Ian McEvan "Česilo pakrantėje"

Dievas visada keliauja incognito

Sveiki,

Ar pasaulis šypsosi Jums? Ar visi Jūsų veiksmai grįsti laime? Ar jaučiate kasdien plūstančią pozityvią energiją gyventi ir galvojate, kad esate savo gyvenimo šeimininkai. Jei TAIP tai Jūs esate laimės kūdikis. Aš džiaugiuosi ir linkiu toliau taip gyventi.

O tie kurie kartais jaučiasi gyvenimo įkaitais, jaučiate stresą, pyktį, nuovargį, baimę patariu įdėmiai ir su mokinio nuotaika perskaityti šią nuostabią knygą "Dievas visada keliauja incognito". Tai knyga apie gyvenimu nusivylusį finansininką, kuriam gyvenimas atneša tik skausmą ir nusivylimus. Jo niekas nemyli, visi jį žemina, net namuose bijo sukelti triukšmą. Jam pasaulis pati nesvetingiausia vieta gyventi. Todėl nusprendžia, kad čia jam nevieta...

Man asmeniškai šią knygą padovanojo mieli kolegos mano išėjimo iš darbo proga, ir jie matomai net neįsivaizdavo, kad ši knyga kaip pirštu į akį nusako mano pačios būseną t.y. aukos. Norint save pastūmėti iš šios būsenos reikia ją priimti ir tuomet drąsiai susitikti akis į akį su savo vidiniais demonais. Va to linkiu sau ir visiems kurie save dažnai randa aukos būsenoje. Mes nekalti, kad įkrentame į aukos poziciją, bet tik mes patys galime ją pažaboti ir vietoj to, kad skųstumėmės, jog kiti mūsų nemyli, kad negalime nieko padaryti, nes aplinkybės nesusiklostė, imtume ir patys kurtume aplinkybes, kuriose visada šviestų saulė mūsų viduje...

Linkiu visiems vidinės ramybės, 

Jūsų Shanthi.

'Česilo pakrantėje'

Kol kas tai geriausi mano šiuo metu perskaityta knyga. Šią knygą pasirinkau skaityti paskutinėmis atostogų dienomis, kuomet suvokiau, kad tuoj vėl į darbus, o aš per atostogas nei vienos knygos neperskaičiau. Tačiau būtent ši knyga ištaisė visą situaciją. Ji plona (vos 160 puslapių), tačiau su gilia potekste. Tai turbūt mano greičiausiai perskaityta knyga per visą mano gyvenimą - prie jos užtrukau vos du prisedimus, vos du vakarus. O pasakojimas lengvas, tačiau paliekantis daug minčių apmąstymams.

'Adomas ir Evelina'

Tai antra mano šiais metais perskaityta knyga. Tokia lengva ir neipareigojanti, su daug dialogų. Ji man primena balandžio mėnesį ir kelionę traukiniu į Vilnių, kurios metu ji puikiai man tiko į kompaniją.

'Salos galimybė'

Salos galimybė - tai pirma mano šiemet perskaityta knyga, o teisingiau pirma šiemet pabaigta skaityti knyga. Šią knygą aš skaičiau kokius 5 metus vis iš naujo pradedama. Bet šiemet nusprendžiau nepradėti nuo pradžių, o skaityti nuo ten, kur praėjusią vasarą pabaigiau. Ir man pavyko taip ją įveikti. Po šios knygos supratau, kad tikrai noriu surinkti Michael houellebecq knygas į savo kolekciją, nes kad ir kaip gąsdintu skaitytoją tos pornografines scenos, tačiau realus ateities vaizdavimas man vis tik prie širdies.

Neskaitymo metai

Paskutinis mano įrašas šiame blog'e buvo paskelbtas prieš daugiau nei tris metus. Gėda man. Bet aš nusprendžiau grįžti. Ar per tuos metus skaičiau? Skaičiau. Tik ne tokiais kiekiais kaip anksčiau. O 'žengdama' į 2017 metus pasižadėjau sau perskaityti 12 knygų. Kiek jų perskaičiau iki šios dienos? Tik tris. Bet tai jau yra daugiau negu praėjusiais metais. Guodžiuosi tuo, kad šių metų liko dar daugiau nei trys mėnesiai. Gal spėsiu bet pusę savo sąrašo įveikti. Svarbiausia norėti ir imti bei skaityti.

Laikas, nauji vėjai, nauji atradimai

Sveiki,

Taip keista, kad atrodo va čia ką tik skaitei vieną ar kitą knygą, o pasirodo jau du metai spėjo praeiti. Na bet aš noriu gal labiau pasidžiaugti nei liūdėti. Skaitau skaitau tiek daug visko, tik vis ne iki galo. Norisi pasidalinti savo atradimais.

Pirmas ir galbūt pats šviežiausias šių metų atradimas, tai šiais metais išleista knyga "Amžinas medaus mėnuo" kurią parašė labai nuostabi pora Andrė Amiya Pabarčiūtė ir Rimvydas Židžiūnas. Labai džiaugiuosi, kad galėsiu mėgautis šios knygos syvais ir vartyti knygą pasirašyta pačių autorių. Ačiū jiems už tai, kad jie yra.

Antras atradimas yra Zen budisto lietuvio Kęstučio Marčiulyno arba Bo Haeng Sunim knyga: "Laiškai iš Drakono kalnų". Tai pat su vienuolio parašu. Labai įsimintina asmenybė. Ačiū jam kad jis skleidžia mokymą plačiai visuomenei. Taip pat mačiau ir jo mono spektaklį "Auksinė šventykla". Labai džiaugiuosi, kad ten patekome dar šiais metais, nes kiti spektakliai į Lietuvą grįžta tik Kovą.. Tikrai siūlau nueiti pasižiūrėti..

Šiam kartui tiek... Geros kloties...

Om tat sat

Sarah Winman "Kai dievas buvo triušis"

Sveiki,

Šiuo metu pristabdžiau skaitymo sezoną dėl darbų, mankštų, sveikatos ir viso ko kas dedasi aplink mane ir su manim. Bet va spėjau perskaityti vieną draugės knygą "Kai dievas buvo triušis" apie tai kokie mes visi iš tikro esame ypatingi, kokie būname keisti, artimi, svetimi. Čia sudėta viskas nuo smurto apie kurį niekas garsiai nekalba, iki žmogaus gyvenimo, orientacijos. Galima suvokti, kad visi vis tiek esame Žmonės. "Kai dievas buvo triušis" apie žmones, kurie užpildo tavo gyvenimą, kaip jie virsta tavo gyvenimo dalimi net ir tuomet kai jie tave palieka bei grįžta.

Graži, jaudinanti, smagi, su šypsniu veide - štai kokia ji.

Gero savaitgalio, mielieji ir mielosios.

Jean-Michel Thibaux "Kleopatra"

Sveiki,

Jeigu man pasakytų prieš kokius metus, kad man patiks skaityti istorines knygas sakyčiau nejuokauk. O dabar pagalvojau, kad visa istorija galėtų būti parašyta kaip "Kleopatroje". Viskas taip užburia ir išryškina, kaip buvo valdoma.

Silpni žmonės lieka tik silpni ir jų godumas gali juos pražudyti per kvailumą. Tai va džiaugiuosi įveikusi dar vieną knygą ir iš karto kibau į kitą. Tik šį kartą iššūkis kitoks, ji angliška :) "The Last Juror". Apie ją vėliau :)

Vasaros skaitalai

Sveiki,

Aš vėl užsivėlinau, o gal ir patinginiavau. Bet skaičiau. O skaičiau va kokius veikalus: Nancy Farmer "Skorpiono rūmai", lietuvių autoriaus  A. Žilinsko "Dangaus šauksmas" ir šiuo metu skaitau Jean-Michel Thibaux istoriko knygą apie įspūdingąją valdovę "Kleopatrą". Taigi keletas žodžių apie kiekvieną atskirai.

"Skorpiono rūmai"

Maniau, kad ši knyga nebus nei įdomi, o juo labiau fantastinė - klydau. Iš tiesų šią knygą aš surijau, nes buvo labai įtraukianti. Labai patiko. Aplinkinių išankstinis nusistatymas  į kitokį žmogų kai sužino kad jis kitoks. O iš tiesų jis toks pat kaip ir jie - mirtingas, turintis daug troškimų ir jausmų. Tikrai siūlau perskaityti ne tik fantastikos mėgėjams. :) 

 "Dangaus šauksmas"

Šios knygos ėmiausi nes neturėjau jau ko skaityti ir maniau taip pat numesiu, bet kažkuo ji patraukė ir perskaičiau gal ilgėliau nei "Skorpiono rūmai" bet vis gi ji man patiko. O gal man tiesiog jau visos patinka :)

Nuotraukos labai prastos internete

Tai tiek :)

Juozas Batušis "Parduotos vasaros"

Sveiki,

Į menesį po knygą. Šitaip manau būtų galima pavadinti mano skaitymo manierą pastaruoju metu ir man tai patinka. Šį kartą įveikiau "Parduotos vasaros" pirmąją knygos dalį. Iš tiesų tikėjausi, kad knyga bus pilna, abiejų dalių, deja paskutiniame puslapyje pranešė kitaip. Reikės dabar ieškoti antros dalies, nes namuose jos nemačiau. O gal kas turite ir norite paskolinti ? :)

O apie pačią knygą aš kaip visada per daug nepasakoju, o tik tai kokį padarė įspūdį. Tai va supratau, kad naginės žmonės yra patys nelaimingiausi žmonės pasaulyje. Kuo gobšesnis būsi tuo mažiau tau Dievulis ir atseikės. Iš tiesų jau noriu skaityti sekančią dalį. Nors yra labai daug tokių sunkiai naudotinų žodių dabar, bet tai tik priduoda tam tikro senovinio grožio. 

Tai tiek. 

P.S. jei turit antrą dalį brūkštelkit komentare ar asmeniškai i.dical7@gmail.com. Labai būsiu dėkinga.

'Tylos minutė'

Gera sugrįžti prie senų malonumų ir vėl trumpam atsiversti knygos puslapius, juose skęsti ir galiausiai išsigelbėjus juos aprašyti. Keistai skamba, bet man su knygomis taip jau būna: skaitau skaitau (skęstu), pastatau atgal į lentyną (kaip ir nuskęstu, nuskandinu) ir tik po kiek metų ją užbaigiu (išgelbėju). Tačiau šį kartą ne apie tai, nes šios knygutės lentynose nenuskandinau, o labai greitai perskaičius pristatau šio blog'o skaitytojams.

Taigi ši plonytė, mažutė knygutė pasakoja apie mokinio ir jo anglų kalbos mokytojos meilę, kuri baigiasi tragiškai, jos mirtimi. Apysakoje pinasi dabarties (mokytojos pagerbimo mokykloje įvykiai) ir praeities (visa meilės istorija iki lemtingojo įvykio) išgyvenimai. Toks įvykių nenuoseklumas tikrai klaidina skaitytoją, nes aiškios ribos (didesnio tarpelio ar kito išskyrimo), kada grįžtama į dabartį nėra. Už akių taip pat kliūna ir tai, kad nors tekste kalbama apie mokytoją trečiuoju asmeniu, tačiau viduryje teksto atsiranda keli sakiniai, kuriuose kreipiamasi į antrąjį asmenį. Tai glumina, nes vis susimąstau, tai kodėl negalėjo visa knygutė būti kaip dedikacija mokytojai, į kurią jos mokinys kreiptųsi kaip mylimasis antruoju asmeniu. Apie kelias rašybos klaideles tekste neverta kalbėti, jų nebuvo tiek daug (bet buvo), nes ir pačio teksto mažai.

Kažkada kai tik interneto platybėse pamačiau šią knygutę, labai norėjau ją perskaityti. Aišku aš ją įsivaizdavau kur kas storesnę, su daugiau detalių, pasakojimo. Kai ją išvydau parduotuvėse nustebau, kad ji tokia mažutė, tačiau vis vien, vos jos nenusipirkau. Gal ir gerai, kad to tąkart ir nepadariau, nes būtent ją nusipirko Inga ir būtent jos turimą egzempliorių dabar ir skaičiau. 

Kalbant apie turinį, tikėjausi kažko daugiau, labiau įtraukiančio. Nepaisant to, tai nėra blogiausia mano skaityta knyga, nors ir ne pati geriausia. Tai sidabro (nes iki aukso dar tolokai) viduriukas, kai norisi ko nors lengvo, trumpo. 

Anotacija:

Apie:

Siegfried Lenz

'Tylos minutė'

(SCHWEIGEMINUTE)

iš vokiečių kalbos vertė Edvinas Šimulynas

'Gimtasis žodis'

2012 m.

133 psl.

(Knyga Ingos)

Du mėnesiai - dvi knygos

Sveiki,

Po manau šiokios tokios pertraukėlės vėl pristatu jau perskaitytas knygas. Pirmoji tai "Tylos minutė" parašyta Siegfried Lenz. 

Per daug gal ir nesudomino ir dar nepatiko visur kišamas paauglių rūkymas. Na gal Vokietijoj tai labiau priimta arba tiesiog autorius sukūrė tokią atmosferą, kur realiai cigaretė kartais nurodo ir žmogaus tuometines emocijas. Bet kad ir kaip ten bebūtų maža knygutė troleibuso skaitymui.

Kitą knygą pasiskolinau iš draugės kai pas ją apsilankiusi nužiūrėjau knygų lentyną. Tai lietuvės ekonomistės Julijos Varanauskienės (pasak mano brolio labai gerų minčių turinčios ekonomistės) knyga "Pinigų medis". 

Et pinigų energija. Patiki kažkuom kol nesukyla įtarimas apie aferas. Šiaip manau tikrai verta dėmesio knyga žmoėms, kurie neskaičiuoja kiek išleidžia ir visada galvoja kur dingo pinigai. Nors kaip autorė ir sakė tik tokiomis situacijomis žmogus galiausiai ir susimąsto apie juos. Arba kai turi daugiau nei išleidi, bet nori juos pakinkyti kitą pinigą kalti. Manau jau bandysiu ir aš susidaryti savo finansų "grafiką". Pirmoj vietoj raukti eBay! Jis ir parodė, jog mažos smulkmenos tiesiog kartais daugiau kainuoja nei išsvajotas vienas daiktas. 

Kas toliau ? :) Šiaip nedalyvauju jokiose 12/14 iššūkiuose, bet jau per du mėnesius įveikiau dvi knygas. Nors ketinau jas skaityti tik troleibusiuose, bet su Pinigų medžiu nesusivaldžiau :) Per trumpai važiuoju tais autobusias, o kartais tiesiog nėra kur prisėsti.

Elif Shafak "Keturiasdešimt meilės taisyklių"

Sveiki,

Pasidalinsiu savo džiaugsmu. Jau prieš metus (apytiksliai) rašiau čia, kad noriu šios knygos. Man pasisekė jog gavau Pegaso dovanų čekį. Kad ir kaip nemėgstu tokio įpareigojimo dovanų, bet šitas atvedė mane į nušvitimą. Klaidžiojau po Pegasą jau tvirtai nusprendusi nusipirkti Bukowski knygą "Moterys", tačiau dar lieka pinigėlių kitai todėl ir dairiausi ką dar įsigijus. Bet likimas mane suvedė su šia nuostabia knyga ir Bukowski buvo nustumtas į šalį.

Ji tikrai ypatinga. Perskaičiau per tris dienas. atrodo buvo tik knyga ir aš. Labai pamokanti knyga ir net atrodo kai vėl turėsiu laiko ją imsiu ir vėl perskaitysiu, tik šį kartą įsigilindama labiau į kiekvieną iš taisyklių.

Šios knygos autorė:

Ir tai kas primena  šią knygą:

Sufijus

Gero skaitymo visiems.

Ian McEwan "Česilo pakrantėje"

Sveiki,

Pasidžiaugsiu, kad labai produktyviai naudojau savo kasdienes 15 minučių keliones į darbą ar universitetą ar atgal namo. Skaičiau skaičiau ir dar kartą skaičiau. Net bendradarbė Inga man sakė jog matė mane važiuojančią 5-tame troleibuse apsikabinus knygą. Šios knygos skaitymas matomai užtruko kai per dieną skirdavau jai po 30 minučių, bet aš neskubėdama mėgavausi, kad nereikia buku žvilgsniu žvelgti ar tai pro langą ar bala žino kur. Gyvenau tos knygos istorijoje ir laikas neprailgdavo, o artėjant prie stotelės gailėdavau, kad jau reikią užversti puslapį ir paskubom damušinėdavau puslapio likutį. Manau jau supratote, kad ši knyga man vis dėlto patiko. Nors jau pirmieji knygos puslapiai skelbė, kad man ji nepatiks, bet taip nenutiko. Aišku sunku buvo suvokti tų laikų nuostatas vedybiniuose santykiuose. Ir šiaip tokie jauni apsivesdavo. Kai liko keliolika puslapių neišvėriau ir namie perskaičiau visą visą iki paskutiniojo taško. Sukrėtė mano ir tai jau jautrią širdį ir kai bandžiau atpasakoti kaip pasibaigė sunku buvo susitvardyti iš skausmo. Tikiuosi per daug nepasakiau. 

Kartais nesusimąstome ką prarandame per savo kvailumą arba trumparegystę.

Ačiū Vy už šį nuostabų troleibusų džiaugsmą.

Ievos Simonaitytės knyga "Paskutinė Kūnelio kelionė"

Sveiki,

Perskaičiau "Paskutinę Kūnelio kelionę" ir labai smagiai nudžiugau radusi joje 1989 m. kalendoriaus lapuką. Dar tais laikais nerašydavo vardadienių ant tų plėšomų lapukų.

O knyga tikrai verta skaitymo. Man ji patiko. Gyvenimas bus toks kokį tu jį matai. Peik, niršk ir gyvenimas parodys kad tikrai gali būti dar blogiau. Tad džiaukimes ką turim (stogą virš galvos, maisto lėkštėje, šeimą, draugus). Tad aš pasidžiaugsiu, kad turiu visa tai ir juos visus myliu vienaip ar kitaip.

Neardykime lizdelių mielieji :)

Eragono nuotykiai Brisingr - Ugnies kardas.

Sveiki.

Patyriau daug emocijų skaitydama šią Eragono dalį ir man ji labai patiko. Labai daug teigiamų dalykų nutiko ir tuo pačiu neigiamų. Matyt turi būti pusiausvyra:)

Šiuo metu skaitau Simonaitytės knygą "Paskutinė Kūnelio kelionė". Nesitikėjau, kad man ji gali patikti ypač kad ji apie karą ir tikėjimą. Bet ji man patinka. Gal dėl to, kad Kūnelis netiki ir gal dėl to, kad jis nors ir keliavo per visas antrojo pasaulinio karo baisybes jų nematė, tik jautė. Bet manau kitaip būtų išprotėjęs.

Toliau manęs laukia arba teisingiau aš laukiu nesulaukiu kada kibsiu į paskutinę Eragono knygą "Paveldėjimas".

Tai tiek.

Eragono nuotykiai. Ir aš ožius ganiau.

Sveiki.

Jau perskaičiau mažąją knygeliūkštę apie ožių ganymą :) O ta Vytautė Žilinskaitė visai linksmai rašo. O dar kokios iliustracijos, net Karolina nusirašė iliustratoriaus vardą ir ilgai dar vartinėjo į paveiksliukus žiūrėdama. Ačiū autorei už knygutę. 

O dabar tęsiame Eragono nuotykius su knyga Brizingr ar Ugnies kardas.

Dėkui M už dovaną :) 

Jurgis Kunčinas "Tūla"

Sveiki.

 

Taip, pagaliau baigiau skaityti šią knygą. Ilgai skaitėsi, bet susiskaitė (kaip Vy mėgsta sakyt) ir dar dabar liko šioks toks prieskonis, bet labai bijau apie tai diskutuoti, nes mano protas su jausmais susimuš :) Jei šikšnosparniai dar neskraido panosej, tai dar gerai. Kaip jau pamėgau sakyti - psichodelinis su DAUG lietuviško realizmo. Antrusyk neskaityčiau. Ne man tokios knygos, nors ir nespjaunu ir į tokias.

Dabar skaitau Vytautės Žilinskaitės knygutę "Ir aš ožius ganiau":

Tai tiek.