Juozas Batušis "Parduotos vasaros"

Sveiki,

Į menesį po knygą. Šitaip manau būtų galima pavadinti mano skaitymo manierą pastaruoju metu ir man tai patinka. Šį kartą įveikiau "Parduotos vasaros" pirmąją knygos dalį. Iš tiesų tikėjausi, kad knyga bus pilna, abiejų dalių, deja paskutiniame puslapyje pranešė kitaip. Reikės dabar ieškoti antros dalies, nes namuose jos nemačiau. O gal kas turite ir norite paskolinti ? :)

O apie pačią knygą aš kaip visada per daug nepasakoju, o tik tai kokį padarė įspūdį. Tai va supratau, kad naginės žmonės yra patys nelaimingiausi žmonės pasaulyje. Kuo gobšesnis būsi tuo mažiau tau Dievulis ir atseikės. Iš tiesų jau noriu skaityti sekančią dalį. Nors yra labai daug tokių sunkiai naudotinų žodių dabar, bet tai tik priduoda tam tikro senovinio grožio. 

Tai tiek. 

P.S. jei turit antrą dalį brūkštelkit komentare ar asmeniškai i.dical7@gmail.com. Labai būsiu dėkinga.

'Tylos minutė'

Gera sugrįžti prie senų malonumų ir vėl trumpam atsiversti knygos puslapius, juose skęsti ir galiausiai išsigelbėjus juos aprašyti. Keistai skamba, bet man su knygomis taip jau būna: skaitau skaitau (skęstu), pastatau atgal į lentyną (kaip ir nuskęstu, nuskandinu) ir tik po kiek metų ją užbaigiu (išgelbėju). Tačiau šį kartą ne apie tai, nes šios knygutės lentynose nenuskandinau, o labai greitai perskaičius pristatau šio blog'o skaitytojams.

Taigi ši plonytė, mažutė knygutė pasakoja apie mokinio ir jo anglų kalbos mokytojos meilę, kuri baigiasi tragiškai, jos mirtimi. Apysakoje pinasi dabarties (mokytojos pagerbimo mokykloje įvykiai) ir praeities (visa meilės istorija iki lemtingojo įvykio) išgyvenimai. Toks įvykių nenuoseklumas tikrai klaidina skaitytoją, nes aiškios ribos (didesnio tarpelio ar kito išskyrimo), kada grįžtama į dabartį nėra. Už akių taip pat kliūna ir tai, kad nors tekste kalbama apie mokytoją trečiuoju asmeniu, tačiau viduryje teksto atsiranda keli sakiniai, kuriuose kreipiamasi į antrąjį asmenį. Tai glumina, nes vis susimąstau, tai kodėl negalėjo visa knygutė būti kaip dedikacija mokytojai, į kurią jos mokinys kreiptųsi kaip mylimasis antruoju asmeniu. Apie kelias rašybos klaideles tekste neverta kalbėti, jų nebuvo tiek daug (bet buvo), nes ir pačio teksto mažai.

Kažkada kai tik interneto platybėse pamačiau šią knygutę, labai norėjau ją perskaityti. Aišku aš ją įsivaizdavau kur kas storesnę, su daugiau detalių, pasakojimo. Kai ją išvydau parduotuvėse nustebau, kad ji tokia mažutė, tačiau vis vien, vos jos nenusipirkau. Gal ir gerai, kad to tąkart ir nepadariau, nes būtent ją nusipirko Inga ir būtent jos turimą egzempliorių dabar ir skaičiau. 

Kalbant apie turinį, tikėjausi kažko daugiau, labiau įtraukiančio. Nepaisant to, tai nėra blogiausia mano skaityta knyga, nors ir ne pati geriausia. Tai sidabro (nes iki aukso dar tolokai) viduriukas, kai norisi ko nors lengvo, trumpo. 

Anotacija:

Apie:

Siegfried Lenz

'Tylos minutė'

(SCHWEIGEMINUTE)

iš vokiečių kalbos vertė Edvinas Šimulynas

'Gimtasis žodis'

2012 m.

133 psl.

(Knyga Ingos)

Du mėnesiai - dvi knygos

Sveiki,

Po manau šiokios tokios pertraukėlės vėl pristatu jau perskaitytas knygas. Pirmoji tai "Tylos minutė" parašyta Siegfried Lenz. 

Per daug gal ir nesudomino ir dar nepatiko visur kišamas paauglių rūkymas. Na gal Vokietijoj tai labiau priimta arba tiesiog autorius sukūrė tokią atmosferą, kur realiai cigaretė kartais nurodo ir žmogaus tuometines emocijas. Bet kad ir kaip ten bebūtų maža knygutė troleibuso skaitymui.

Kitą knygą pasiskolinau iš draugės kai pas ją apsilankiusi nužiūrėjau knygų lentyną. Tai lietuvės ekonomistės Julijos Varanauskienės (pasak mano brolio labai gerų minčių turinčios ekonomistės) knyga "Pinigų medis". 

Et pinigų energija. Patiki kažkuom kol nesukyla įtarimas apie aferas. Šiaip manau tikrai verta dėmesio knyga žmoėms, kurie neskaičiuoja kiek išleidžia ir visada galvoja kur dingo pinigai. Nors kaip autorė ir sakė tik tokiomis situacijomis žmogus galiausiai ir susimąsto apie juos. Arba kai turi daugiau nei išleidi, bet nori juos pakinkyti kitą pinigą kalti. Manau jau bandysiu ir aš susidaryti savo finansų "grafiką". Pirmoj vietoj raukti eBay! Jis ir parodė, jog mažos smulkmenos tiesiog kartais daugiau kainuoja nei išsvajotas vienas daiktas. 

Kas toliau ? :) Šiaip nedalyvauju jokiose 12/14 iššūkiuose, bet jau per du mėnesius įveikiau dvi knygas. Nors ketinau jas skaityti tik troleibusiuose, bet su Pinigų medžiu nesusivaldžiau :) Per trumpai važiuoju tais autobusias, o kartais tiesiog nėra kur prisėsti.

Elif Shafak "Keturiasdešimt meilės taisyklių"

Sveiki,

Pasidalinsiu savo džiaugsmu. Jau prieš metus (apytiksliai) rašiau čia, kad noriu šios knygos. Man pasisekė jog gavau Pegaso dovanų čekį. Kad ir kaip nemėgstu tokio įpareigojimo dovanų, bet šitas atvedė mane į nušvitimą. Klaidžiojau po Pegasą jau tvirtai nusprendusi nusipirkti Bukowski knygą "Moterys", tačiau dar lieka pinigėlių kitai todėl ir dairiausi ką dar įsigijus. Bet likimas mane suvedė su šia nuostabia knyga ir Bukowski buvo nustumtas į šalį.

Ji tikrai ypatinga. Perskaičiau per tris dienas. atrodo buvo tik knyga ir aš. Labai pamokanti knyga ir net atrodo kai vėl turėsiu laiko ją imsiu ir vėl perskaitysiu, tik šį kartą įsigilindama labiau į kiekvieną iš taisyklių.

Šios knygos autorė:

Ir tai kas primena  šią knygą:

Sufijus

Gero skaitymo visiems.

Ian McEwan "Česilo pakrantėje"

Sveiki,

Pasidžiaugsiu, kad labai produktyviai naudojau savo kasdienes 15 minučių keliones į darbą ar universitetą ar atgal namo. Skaičiau skaičiau ir dar kartą skaičiau. Net bendradarbė Inga man sakė jog matė mane važiuojančią 5-tame troleibuse apsikabinus knygą. Šios knygos skaitymas matomai užtruko kai per dieną skirdavau jai po 30 minučių, bet aš neskubėdama mėgavausi, kad nereikia buku žvilgsniu žvelgti ar tai pro langą ar bala žino kur. Gyvenau tos knygos istorijoje ir laikas neprailgdavo, o artėjant prie stotelės gailėdavau, kad jau reikią užversti puslapį ir paskubom damušinėdavau puslapio likutį. Manau jau supratote, kad ši knyga man vis dėlto patiko. Nors jau pirmieji knygos puslapiai skelbė, kad man ji nepatiks, bet taip nenutiko. Aišku sunku buvo suvokti tų laikų nuostatas vedybiniuose santykiuose. Ir šiaip tokie jauni apsivesdavo. Kai liko keliolika puslapių neišvėriau ir namie perskaičiau visą visą iki paskutiniojo taško. Sukrėtė mano ir tai jau jautrią širdį ir kai bandžiau atpasakoti kaip pasibaigė sunku buvo susitvardyti iš skausmo. Tikiuosi per daug nepasakiau. 

Kartais nesusimąstome ką prarandame per savo kvailumą arba trumparegystę.

Ačiū Vy už šį nuostabų troleibusų džiaugsmą.

Ievos Simonaitytės knyga "Paskutinė Kūnelio kelionė"

Sveiki,

Perskaičiau "Paskutinę Kūnelio kelionę" ir labai smagiai nudžiugau radusi joje 1989 m. kalendoriaus lapuką. Dar tais laikais nerašydavo vardadienių ant tų plėšomų lapukų.

O knyga tikrai verta skaitymo. Man ji patiko. Gyvenimas bus toks kokį tu jį matai. Peik, niršk ir gyvenimas parodys kad tikrai gali būti dar blogiau. Tad džiaukimes ką turim (stogą virš galvos, maisto lėkštėje, šeimą, draugus). Tad aš pasidžiaugsiu, kad turiu visa tai ir juos visus myliu vienaip ar kitaip.

Neardykime lizdelių mielieji :)

Eragono nuotykiai Brisingr - Ugnies kardas.

Sveiki.

Patyriau daug emocijų skaitydama šią Eragono dalį ir man ji labai patiko. Labai daug teigiamų dalykų nutiko ir tuo pačiu neigiamų. Matyt turi būti pusiausvyra:)

Šiuo metu skaitau Simonaitytės knygą "Paskutinė Kūnelio kelionė". Nesitikėjau, kad man ji gali patikti ypač kad ji apie karą ir tikėjimą. Bet ji man patinka. Gal dėl to, kad Kūnelis netiki ir gal dėl to, kad jis nors ir keliavo per visas antrojo pasaulinio karo baisybes jų nematė, tik jautė. Bet manau kitaip būtų išprotėjęs.

Toliau manęs laukia arba teisingiau aš laukiu nesulaukiu kada kibsiu į paskutinę Eragono knygą "Paveldėjimas".

Tai tiek.