Atrodo ką tik pradėjau skaityt, o jau ir perskaičiau. Gal ne labai lengvo skaitymo nes gan negatyvi knyga su trupučio cinizmo. Viso pasaulio garsenybės tušti, išpampę nuo savo "genialumo" žmonės. Iš tikro patiko požiūris ir pašaipumas tiems kurie to nusipelno. Paprasti žmonės nebūtinai turi trokšti turtų, garbės. Svarbiausia turėti žmogų su kuriuo jaustumeisi saugus ir suprastas.
O man vis atrodo, kad beskaitant knygas atrandu save jose. Man tai patinka. Ir patinka tai, kad tos savybės žmonių, kurie mane primena man patinka :) Skaityčiau antrą kartą, kad patikusias mintis susirinkčiau, o jų šioje knygoje apstu.
Nors aš neturiu jokio du dvylika iššūkio, bet skaitau toliau. Namuose radau knygą, kurią pasirodo jau esu pradėjusi skaityti labai seniai. Ta knyga: "Vyras ir vaikas" brito Tony Parsons.
Šioje knygoje rašoma apie trisdešimtmetį vyrą jaučiantį, kad jis sensta ir nori kažko naujo. Kaip ten bebūtų nors turi žmoną ir mažametį berniuką, į šeimos sūkurį įsitraukė labai jaunas (25 metų būdamas jau tapo tėveliu). Knyga padės sužinoti apie žmonių santykius geriau nei psichologijos raštai. Tikiuosi taip yra iš tikro :)
Knyga turi tęsinį "Vyras ir žmona":
No comments:
Post a Comment